Luzon (Lusònas), sala tarp Pietų Kinijos, Filipinų ir Sibuyano jūrų; didžiausia Filipinų salyne. Plotas 104 700 km2. Apie 35,6 mln. gyventojų (2015). Saloje yra Filipinų sostinė Manila; kiti didžiausi miestai: Quezon City, Caloocanas, Baguio, Tarlacas, Cabanatuanas, Batangasas, Legazpi. Šiaurėje Babuyano sąsiauris skiria Luzoną nuo Babuyano salų.
Kranto linija vingiuota, ypač pietuose; didžiausios įlankos: Lingayeno, Manilos, Ragay, San Miguelio, pusiasaliai – Bandoco, Bataano. Rytiniai krantai statūs, uolėti. Paviršius kalnuotas. Salos šiaurinėje dalyje ištįsę (iš šiaurės į pietus) 2 kalnagūbriai: Centrinė Kordiljera (didžiausias aukštis 2934 m, Pulogo kalnas) ir Sierra Madre (1852 m); tarp jų – Cagayano žemuma. Vakaruose – Zambaleso kalnagūbris (2037 m), į rytus nuo jo – Centrinė Luzono žemuma. Salos pietuose yra veikiančių ugnikalnių: Pinatubo ugnikalnis (1486 m), Taalio ugnikalnis (311 m), Mayono ugnikalnis (2462 m), Banáhao (2158 m), Bulusano (1535 metrai). Dažni žemės drebėjimai; 1990 07 16 žemės drebėjimas (magnitudė 7,7; epicentras Cabanatuano šiaurės rytuose) pražudė apie 1600 žmonių, apie 100 tūkst. gyventojų liko be pastogės. Klimatas subekvatorinis musoninis. Per metus iškrinta 1800–5000 mm kritulių. Būna tropinių ciklonų. Didžiausios upės: Cagayanas (350 km), Pampanga (190 km), Agno. Didžiausi ežerai: Bay (922 km2), Taalio. Yra karštųjų versmių. Kalnuose miškai.
Luzono kraštovaizdis
Ūkis
Auginama ryžiai, kukurūzai, cukranendrės, kokosai, tabakai, bananai, kavamedžiai, kakavmedžiai, vaismedžiai, daržovės. Kasama vario, chromo, geležies rūdos, yra aukso, sidabro.
Mayono ugnikalnis
Manilos įlanka ir Manila
Luzono kalnų regionų tradiciniai namai