Lvòvo architektūrà
Senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1998). Stačiakampio plano senamiesčio centre – Turgaus aikštė. Pastatų architektūroje susipynę Vokietijos, Italijos ir Rytų Europos architektūros tradicijos, gotikos, renesanso, baroko stiliai.
Iki 19 amžiaus
Operos ir baleto teatro rūmai Lvove (1900, architektas Z. Gorgolewskis)
Operos ir baleto teatro rūmų Lvove interjeras (1900)
Katalikų sakraliniai pastatai: Šv. Jono Krikštytojo katedra (13 a., 19 a. perstatyta), Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia (14 a.), armėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios (1363), Vyskupų rūmų ir kitų pastatų kompleksas (14 a. vidurys–17 a.), Švč. Mergelės Marijos katedra (1360–1481, interjere 16–17 a. altoriai, barokinė puošyba), greta jos – renesansinės Boimų (1615, architektas A. Bemeris) ir Kampianų (1629) šeimų koplyčios, rokokinė Šv. Jurgio bažnyčia (1770, architektas B. Meretynas); cerkvės: Šv. Mikolajaus (13 a.), Šv. Paraskevės (13 a.; 17 a. viduryje perstatyta), Dievo Motinos Užmigimo (Ėmimo į dangų, 1629, architektas P. Domicini) su Korniakto varpine (1578). Vienuolijų ansambliai: jėzuitų Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia (1630, architektas G. Briano) su kolegijos pastatu (1723), dominikonų bažnyčia (18 a.) su 16–17 a. vienuolyno kompleksu, bazilijonų vienuolynas (16–18 a.) su Šv. Anupro cerkve (16 a.). Išliko pirmosios viešosios Lyčakivo kapinės (įkurtos 18 a. antroje pusėje), rotušė (19 a. pirma pusė).
Prie Lvovo yra pilys: Olesko (13–18 a.), Sviržo (14–17 a.), Aukštutinė (14 a.), renesansinė Pidgoreckio (17 a. vidurys) su barokine Šv. Juozapo bažnyčia (18 a. vidurys), Zoločivo (17 a. pirma pusė).
20 amžius
Pagrindinė geležinkelio stotis Lvove (1903, architektas W. Sadłowskis)
19 a. pabaigoje–20 a. pastatyta istorizmo, secesijos, art deco stiliaus pastatų: Operos ir baleto teatro rūmai (1900, architektas Z. Gorgolewskis), pagrindinė geležinkelio stotis (1903, architektas W. Sadłowskis), prekybinių pastatų (1913, architektas R. Felinskis), Prahos bankas (1912, architektas M. Blechas).
2271
-Lvovas