Lvòvo ir Váršuvos mokyklà, lenkų logikos ir filosofijos mokykla. Gyvavo 20 amžiaus 3–4 dešimtmetyje. Pradėta kurti 1895 K. Twardowskiui atvykus į Lvovo universitetą. Jis siekė reformuoti lenkų filosofiją, ją moderninti pirmiausia besiformuojančios matematinės logikos priemonėmis. K. Twardowskis įkūrė Lenkijos filosofijos draugiją ir žurnalą Ruch Filozoficzny, propagavo moderniąją logiką. Lvovo ir Varšuvos mokyklos atstovai dirbo ir Varšuvos, Vilniaus (T. Czeżowskis), Jogailos, Poznanės universitetuose. Skelbė logikos autonomiją filosofijos atžvilgiu, logikos filosofijoje kritikavo psichologizmą. Vieni Lvovo ir Varšuvos mokyklos atstovai pritarė matematiniam nominalizmui, kiti – matematiniam platonizmui. Mokslų metodologijoje empirinių mokslų teorijoms taikė semantikos ir metamatematikos priemones. K. Ajdukiewiczius pagrindė konvencionalizmą ir požiūrį, kad pasaulio mokslinį vaizdą keičia sąvokinio aparato tam tikri pakitimai. S. Leśniewskis logikoje sukūrė originalias sistemas, kurios turėjo sudaryti matematikos pagrindą: mereologiją (dalies ir visumos santykio teorija), ontologiją (klasių ir santykių skaičiavimo sistema su semantinių kategorijų hierarchija), prototetiką (pirmųjų pradų teorija, teiginių ir predikatų dvireikšmio skaičiavimo junginys). Jos tobulai formalizuotos, skatino metaloginius tyrimus. J. Łukasiewiczius sukūrė klasikinį teiginių skaičiavimą, daugiareikšmę (3, 4 ir n reikšmių) logiką, daugiareikšmę modalinę logiką, logikos istorijoje naujai įvertino antikos ir vidurinių amžių logiką, atskleidė stoikų loginės teorijos novatoriškumą, moderniai išdėstė aristotelinę silogistiką. J. Salamucha išdėstė vidurinių amžių logiką kaip šiuolaikinių logikos teorijų užuomazgas. Lvovo ir Varšuvos mokykla plėtojo loginę semantiką: K. Ajdukiewiczius sukūrė semantinių kategorijų koncepciją, A. Tarskis – semantinės tiesos koncepciją, L. Chwistekas modifikavo loginių tipų teoriją. Šios mokyklos atstovai atliko kalbos filosofijos, dedukcinių ir empirinių mokslų metodologijos reikšmingų tyrimų – T. Czeżowskis, T. Kotarbińskis plėtojo humanitarinių ir socialinių mokslų metodologiją. Lvovo ir Varšuvos mokykla kūrė kognityviąją metaetiką, plėtojo moralinę psichologiją, normatyvinę etiką traktavo kaip empirinę teoriją. Mokyklos loginės teorijos padarė didelę įtaką logikos ir analitinės filosofijos raidai. Lvovo ir Varšuvos mokyklos veiklą nutraukė II pasaulinis karas – dalis jos atstovų žuvo nacių koncentracijos stovyklose, kiti išvyko iš Lenkijos, šalyje likusių mokslininkų kūrybinę iniciatyvą slopino marksizmo įsigalėjimas.
L: J. Woleński Filozoficzna szkoła Lwowsko-Warszawska Warszawa 1985.
314