Lvòvo lietùviai
1340–49 Lvovas kartu su Haličo kunigaikštyste buvo valdomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Liubarto. 1349–1772 miestą valdė Lenkija.
Ukrainai 1991 atkūrus nepriklausybę Lvove įkurtas bendras lietuvių ir ukrainiečių labdaros fondas Li Uk (1999; vadovė Beatryčė Beliavciv, 2020). Jo pastangomis Lvove surengtas forumas Mano Lietuva, III Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivalis, ekskursija Lvovo lietuvių draugijos nariams po istoriškai su Lietuva susijusias srities pilis, kalėdinė šventė Lvovo lietuvių vaikams, t. p. parengta ir išleista Ukrainos lietuvių draugijų istorija (1999). Lvovo lietuvių draugijos Medeina (įkurta 1992; pirmininkas Vytautas Naruševičius) iniciatyva įkurtas folklorinis ansamblis Vilija (vadovė Regina Petrauskienė), jaunimo estradinis ansamblis Gintaras (1997), vaikų ansambliai Saulutė (1997) ir Gintarėliai (2007; Olga Trocenko), jaunimo organizacija Baltija (1998, leido laikraštį Požiūris), M. K. Čiurliono lituanistinė mokykla (1993; vadovė Marina Trocenko). Ji su Galicijos (Halyčynos) vaikų ir jaunimo kūrybinio centro teatru My 1999 pastatė pasaką fantaziją Eglė žalčių karalienė, surengė to paties pavadinimo lietuvių vaikų piešinių parodą, kuri buvo eksponuojama Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Vokietijos lietuvių kultūros centruose. Nuo 2000 Lvove veikia Lietuvos Respublikos garbės konsulatas. 2001 Lvove lituanistinės M. K. Čiurliono mokyklos vadovybės iniciatyva įvyko muzikinė literatūrinė kompozicija M. K. Čiurlionio 126 gimimo metinėms, 2002 su Galicijos vaikų ir jaunimo kūrybiniu centru Kryl sukurtas spektaklis apie M. K. Čiurlionį – M. K. Č. Mergelė Šventoji, 2007 – surengta visos Ukrainos lituanistinio švietimo stovykla vaikams ir jaunimui Atgaja Karpatuose–2007. 2006–08 Lvovo I. Franko universiteto Eurointegracijos centre dirbo dr. A. V. Pajedaitė-Vasiliauskienė.
Lvovo lietuvių bendruomenę sudaro nuolat mieste gyvenantys lietuviai ir iš Lietuvos į Lvovą atvykstantys mokslo, kultūros, švietimo darbuotojai, bendradarbiaujantys su Ukrainos aukštosiomis mokyklomis (pvz., Lvovo I. Franko universitetas 2004 iš lietuvių į ukrainiečių kalbą švertė ir išleido dr. A. V. Pajedaitės-Vasiliauskienės knygą Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai kirilika: paleografija, chronologija, kodikologija), t. p. dalyvaujantys moksliniuose renginiuose.
Lvove ir Lvovo srityje gyvena apie 400 lietuvių (2002).
-Lvovas
2521