Lvovo sritis

Lvòvo srits (Львівська область, Lvivska oblast) yra Ukrainos vakaruose. Vakaruose ribojasi su Lenkija.

Plotas 21 833 km². 2,51 mln. gyventojų (2020); gyvena ukrainiečiai (94,82 %; 2001 gyventojų surašymo duomenys), yra rusų (3,55 %), lenkų (0,73 %), baltarusių, žydų, armėnų, moldavų, totorių.

Centras ir didžiausias miestas – Lvovas (724 300 gyventojų, 2020); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Drohobyčius (75,4), Červonohradas (65,9), Stryjus (59,7). Miesto gyventojų 61 %. Gyventojų vidutinis tankis 115 žm./km².

Lvovo sritis suskirstyta į 7 rajonus (iki 2020 buvo 20 rajonų). Sritis įkurta 1939.

Lvovo srities šiaurėje – Mažoji Polesės žemuma, rytuose – Holohoro, vakaruose – Roztočės aukštumos, pietvakariuose – Rytų Karpatų kalnų (didžiausias aukštis 1405 m, Pikui kalnas) dalis.

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –4 °C, liepos – 18 °C. Per metus iškrinta 650–1000 mm kritulių. Didžiausios upės – Dniestras, jo intakas Stryjus, Bugas. Miškai užima apie 25 % teritorijos.

Gaunama nafta, gamtinės dujos, kasama akmens anglys (Lvovo‑Voluinės anglių baseinas), polimetalų rūdos, kalio ir akmens druskos, siera, ozokeritas, gipsas, kreida, molis, smėlis, smiltainis, klintys, durpės. Yra mineralinių versmių (daugiausia Rytų Karpatų kalnų regione).

Naftos perdirbimas (Drohobyčiuje; naftotiekis iš Dolynos telkinio), medienos ir metalo apdirbimo, mašinų (staklių, kompresorių, žemės ūkio mašinų, kranų), transporto priemonių (autobusų, troleibusų) gamyba, elektrotechnikos, chemijos (trąšų, lako, dažų), plaušienos ir popieriaus, tekstilės ir trikotažo, siuvimo, odos, avalynės, maisto pramonė.

Auginama javai (kviečiai, miežiai), cukriniai runkeliai, bulvės, linai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Turizmas. Truskaveco, Moršyno, Schidnyčios balneologijos kurortai. Per Lvovo sritį eina Lvovo–Kijevo–Prahos (Čekija) ir Varšuvos (Lenkija)–Lvovo–Bukarešto (Rumunija) plentai, tarptautinės magistralinių naftotiekių sistemos Draugystė pietinė šaka, Urengojaus (Rusija)–Pomarų–Užhorodo ir Ivacevičių (Baltarusija)–Dolinos dujotiekiai.