Lydia Koidula
Koidula Lydia (Lidija Kòidula), tikr. Lydia Emilie Florentine Jannsen, nuo 1873 Michelson 1843 12 24Vändra (Pärnumos apskr.) 1886 08 11Kronštadt (Rusija; 1946 perlaidota Taline), estų rašytoja. Baigusi Pärnu mergaičių gimnaziją padėjo savo tėvui J. V. Jannsenui leisti laikraštį Pärnu Postimees ir 1863 šeimai persikėlus į Tartu – didžiausią estų laikraštį Eesti Postimees. Nuo 1873 gyveno Kronštadte.
Lydia Koidula
Veikla ir kūryba susijusi su tautinio išsivadavimo idėjomis. Eilėraščiuose (rinkiniai Lauko gėlės / Waino lilled 1866, Ema upės lakštingala / Emmajõe Öpik 1867) romantiškai pakiliai išreiškė meilę tėvynei, žadino geresnės ateities viltį. Reikšminga t. p. gamtinė ir meilės lyrika, daugelis eilėraščių tapo liaudies dainomis. Parašė pjesių (Pusbrolis iš Saaremos / Saaremaa onupoeg, pastatyta 1870; šiuo kūriniu buvo atidarytas Tartu Vanemuine teatras ir ši data laikoma estų teatro pradžia; Piršlybų beržai / Kosjakased, pastatyta 1871, komedija Toks Mulkis, arba Šimtas pūrų druskos / Säärane Mulk, ehk sada vakka tangasoola, pastatyta 1872), apsakymų (Vienintelė / Ainuke, Tammiste kaimo malūnų vaiduokliai / Tammiste küla vesketondid, abu 1868, Loigu šeimininkė / Loigu perenaine 1881). Lietuvių kalba paskelbta eilėraščių.
1556