lygiakõjai vėžiãgyviai (Isopoda), aukštesniųjų vėžiagyvių (Malacostraca) poklasio bestuburių gyvūnų būrys. Paplitę jūrose (nuo bangų mūšos zonos iki gilumų), gėluosiuose vandenyse ir sausumoje. Apie 4500 rūšių. Kūnas dažniausiai 1–5 cm, rečiau iki 40 cm ilgio, iš viršaus ir apačios suplotas. Vienas (rečiau du) krūtinės segmentas suaugęs su galva. Krūtinės kojos vienšakos. Pirmoji krūtinės galūnių pora virtusi žandikojais, kitos 7 poros beveik vienodo ilgio ir sandaros (iš to kilo pavadinimas). Tarp patelės krūtinės priekinių kojų yra peryklinė kamera. Pilvas trumpesnis už krūtinę, vienas ar keletas jo segmentų dažniausiai suaugę su telsonu (paskutiniu pilvo segmentu). Pilvo kojos dvišakos, plokščios, priekinės virtusios žiaunomis. Dauguma lygiakojų vėžiagyvių yra visaėdžiai, kiti – parazitai. Kai kurių rūšių lygiakojais vėžiagyviais minta žuvys. Aptinkami nuo triaso. Baltijos jūroje ant žaliadumblių ir rudadumblių aptinkamos Baltijos idotėja (Idothea baltica) ir žalioji idotėja (Idothea viridis), ežeruose ir kūdrose – vandens asiliukas, sausumoje – įvairios vėdarėlių rūšys.
-idotėja