žiemojantys kūdriniai pelėausiai
lygianõsiniai (Vespertilionidae), šikšnosparnių (Chiroptera) būrio žinduolių šeima. 35 gentys, 315 rūšių. Gausesnės gentys: pelėausiai (Myotis) – 84 rūšys, sutinkami visur, kur yra šikšnosparnių, šikšniukai (Pipistrellus) – 50 rūšių, šikšniai (Eptesicus) – 32 rūšys, gumbalūpiniai šikšnosparniai (Chalinolobus) – 15 rūšių, naminiai lygianosiniai (Scotophilus) ir ilgapirščiai šikšnosparniai (Miniopterus) – po 10 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Arktį ir Antarktį. Gyvena miškuose, atvirose vietose, kalnuose miškų zonoje, drėgnuose ir sausuose regionuose. Atogrąžų zonoje aktyvūs ištisus metus, vidutinių platumų – žiemai įminga arba šaltąjį periodą praleisti skrenda į šiltesnius kraštus. Maži ir vidutinio dydžio šikšnosparniai, kūno ilgis 3,5–14 cm, masė 2,5–45 gramų. Uodega kūno ilgio, ją gaubia skraidomoji membrana. Dažniausiai rudi. Nosies paviršius lygus, be odos raukšlių ir išaugų. Ausys dažniausiai mažos, kai kurių, pvz., rudojo ausylio (Plecotus auritus), beveik kūno ilgio. Ausų kramslys gerai išsivystęs.
rudasis nakviša
europinis plačiaausis
Minta vabzdžiais, voragyviais, kartais driežais, smulkiomis žuvimis. Grobį gaudo naktį, dažniausiai naudodami echolokaciją. Dienoja urvuose, aukštuose žolynuose, medžių lajoje, drevėse, paukščių lizduose, pastatų ertmėse. Žiemoja pavieniui arba grupėmis po kelis, keliolika šimtų vėsiose, dažniausiai požeminėse patalpose. Žiemodami nesimaitina 4–7 mėn., kūno temperatūra nukrinta iki 2–8 °C. Patelės šiltuoju metų laiku buriasi į kolonijas, patinai gyvena pavieniui. Poruojasi dažniausiai rudenį. Embrionai pradeda vystytis pavasarį, nėštumas trunka apie 2 mėnesius. Veda dažniausiai 1–2 jauniklius, kuriuos maitina 1–2 mėnesius. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 3 savaičių. Daugelio rūšių patelės subręsta pirmaisiais, patinai – antraisiais metais. Gyvena 10–15, kartais iki 32 metų. Lygianosiniai jautrūs pesticidams, kitoms cheminėms medžiagoms (geri aplinkos indikatoriai). Gali platinti pasiutligę.
bananinis šikšniukas geria nektarą iš bananų žiedų
puošnusis margasis lygianosis
Bananinis šikšniukas (Pipistrellus nanus) vienas mažiausių šikšnosparnių pasaulyje. Paplitęs Afrikoje, masė iki 3 g, dienoja jaunuose susisukusiuose bananų lapuose. Puošnusis margasis lygianosis (Kerivoula picta) paplitęs nuo Indijos ir Kinijos pietinės dalies iki Indonezijos.
Lietuvoje
Lygianosiniams priklauso visi Lietuvos šikšnosparniai (14 rūšių). Rudasis nakviša (Nyctalus noctula; nakvišos) yra didžiausias Lietuvos šikšnosparnis, vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii) – vienas gausiausių, kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme) – retas, vasarą aptinkamas prie didesnių vandens telkinių, žiemoja požeminiuose statiniuose, šikšniukas nykštukas, arba šikšniukas mažylis (Pipistrellus pygmaeus) – mažiausias šikšnosparnis, gyvena pastatų sienų, stogų ertmėse, žiemoti išskrenda į pietus, europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus) beveik juodas, šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssonii) atsparus šalčiui, sutinkamas visus metus. Į Lietuvos raudonąją knygą (galioja nuo 2021) įtrauktos 6 lygianosinių rūšys: Branto pelėausis (Myotis brandtii), dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus), europinis plačiaausis, kūdrinis pelėausis, Natererio pelėausis (Myotis nattereri), vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus). Nuo 2019 iš Lietuvos raudonosios knygos išbrauktos rūšys: mažasis nakviša (Nyctalus leisleri), rudasis ausylis, šiaurinis šikšnys, šikšniukas nykštukas.
šikšniukas nykštukas
rudasis ausylis
vandeninis pelėausis
vandeninis pelėausis
2005
-pelėausis; -šikšniukas; -šikšnys; -plačiaausis; -šikšnosparnis