lygiateisiškùmas, demokratijos principas, reiškiantis lygybę prieš įstatymą ir socialinę lygybę. Lygiateisiškumas yra demokratijos dorinis pagrindas, susijęs su lygybės principo įtvirtinimu ir jo viešu pripažinimu. Kiekvieno demokratinio režimo užduotis yra tiksliai teoriškai suformuluoti lygiateisiškumo koncepciją ir paaiškinti, kaip ji bus įgyvendinama praktikoje.
Lygiateisiškumą galima skirstyti į teisinį (dar vadinamas politine lygybe) ir socialinį. Teisinis lygiateisiškumas demokratijos sąlygomis reiškia pilietinių teisių dalyvauti (tiesiogiai ar netiesiogiai) sprendimų priėmimo procese ir valdžios institucijų darbe garantavimą. Pirminė teisė čia yra balso teisė. Teisinis lygiateisiškumas taip pat numato asmens žodžio, pasirinkimo, sąžinės, susirinkimų ir kitas laisves. Jis garantuoja vienodą elgesį su visais piliečiais (vadinamasis visų lygybės prieš įstatymą principas).
Socialinis lygiateisiškumas gali papildyti teisinį lygiateisiškumą. Svarbi yra piliečio socialinė ekonominė padėtis visuomenėje, kuri, socialinių egalitaristų nuomone, lemia piliečio galimybę pasinaudoti teisinio lygiateisiškumo suteiktomis teisėmis. Socialinio lygiateisiškumo teoretikai teigia, kad būtinos ne tik vienodos teisės, bet ir vienodos galimybės. Socializmas, kitaip nei liberalizmas, kelia ne tik ekonominės konkurencijos galimybės, bet ir ūkinės veiklos rezultatų lygybės idėją. Ši idėja susijusi su gerovės valstybės koncepcija ir reiškia išteklių valstybinį perskirstymą siekiant mažinti piliečių socialinę ekonominę diferenciaciją. Socialinis lygiateisiškumas numato rasių, tautų, religijų, lyčių ir kitų socialinių grupių teisinį ir praktinį lygiateisiškumą. Filosofine prasme politinis socialinis lygiateisiškumas paremtas J.-J. Rousseau vadinamąja visuomenės sutartimi ir J. B. Rawlso vadinamosios nežinomybės uždangos, kaip idealios egalitarinės visuomenės kūrimo metodo, koncepcija.
Susiformavo senovės Atėnuose (Periklio Laidotuvių kalba 5 a. prieš Kristų pabaigoje), plėtojo Platonas, Aristotelis, vėliau – K. Marxas, A. de Tocqueville’is, R. A. Dahlis, Giovanni Sartori (Italija), Sydney Verba (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir kiti.
L: D. L. Sills International Encyclopedia of the Social Sciences London 1972; P. B. Clarke, J. Foweraker Encyclopedia of Democratic Thought London–New York 2001.
846