lýginamasis istòrinis metòdas, vienas visuomenės raidos tyrimo ir aiškinimo būdų.
Padeda nustatyti, kas istoriniuose reiškiniuose yra bendra, kas savita, atskira, nurodo tiriamojo objekto pokyčius, raidos tendencijas.
Lyginamojo istorinio metodo formų yra įvairių. Lyginimas ir gretinimas padeda nustatyti įvairiarūšių objektų kilmę. Istorinis tipologinis lyginimas kilme nesusijusių reiškinių panašumą grindžia vienodomis jų atsiradimo ir raidos sąlygomis. Istorinis genetinis lyginimas reiškinių panašumą aiškina jų artima kilme. Lyginimas atskleidžia įvairių reiškinių tarpusavio įtaką.
Lyginamasis istorinis metodas pradėta taikyti 19 amžiuje, pirmiausia kalbotyroje (lyginamoji kalbotyra) ir literatūros moksle (komparatyvistinė literatūrologija), vėliau sociologijoje, teisėtyroje, etnografijoje. Sociologijoje buvo mėginama lyginamąjį istorinį metodą sujungti su statistiniais metodais, su sistemų struktūros ir raidos analize.
Ankstyvasis funkcionalizmas lyginamąjį istorinį metodą neigė, o M. Weberis lyginamąjį istorinį metodą pertvarkė į lyginamąjį tipologinį metodą, kurį taikė pasaulio religijoms ir kitkam tirti. Susidomėjimas lyginamuoju istoriniu metodu padidėjo 20 amžiaus antroje pusėje. Etnografijoje ir sociologijoje lyginamąjį istorinį metodą pradėta jungti su struktūrine funkcine analize.
2271
-istorinis lyginamasis metodas