lyginamoji politikos analizė
lýginamoji poltikos anãlizė, politikos mokslų tiriamasis metodas. Lyginami tam tikri politiniai ar socialiniai veiksniai skirtingose valstybėse ar regionuose. Lyginamoji politikos analizė gali būti skirstoma į racionalaus pasirinkimo, lyginamąją istorinę ir interpretacinę, arba kultūrinę, analizę.
Dažniausiai lyginamoji politikos analizė taikoma tiriant ir lyginant įvairių šalių ar regionų demokratizaciją, politines partijas ir jų sistemas, socialinius judėjimus, ekonominės raidos politines prielaidas, valdžios formavimą, politinę elgseną, viešąją politiką, interesų atstovavimą, politinį dalyvavimą ir kita, t. p. tiriant tos pačios valstybės ar regiono politiką įvairiais laikotarpiais arba įvairiomis socialinėmis, politinėmis ar ekonominėmis aplinkybėmis. Lyginamoji politikos analizė paremta politinių veiksnių panašumų ir skirtumų paieška, iškeltų hipotezių ir priežastingumo tikrinimu bei apibendrinimais. Didžiausia reikšmė teikiama šiems pagrindiniams veiksniams: politinės sistemos tipui ir politinei ideologijai, tiriamai politikai (ar socialiniam judėjimui) ir šalies ekonominei sistemai. Šie veiksniai vadinami priklausomais kintamaisiais, o veiksniai, padedantys paaiškinti šalių skirtumus, vadinami nepriklausomais kintamaisiais. Lyginamosios politikos analizės aiškinimo esmė yra priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų teorinių ir empirinių ryšių atradimas. Lyginamoji politikos analizė padeda nagrinėti politinius reiškinius laike ir erdvėje, lyginti juos įvairiuose istoriniuose, kultūriniuose ir instituciniuose kontekstuose.
Lyginamoji politikos analizė taikoma kartu su specifiniais metodais, remiasi įvairiomis teorijomis (pvz., marksizmu, struktūriniu funkcionalizmu, priklausomybės teorija), sistemomis, tipologijomis ir konceptais, t. p. gali būti pasitelkiamos vadinamosios elito studijos, surinkti duomenys, įvairūs tyrimai, politikos sociologija, priežastiniai modeliai ir kita.
Lyginamosios politikos analizės pradininkai – K. Marxas, M. Weberis ir É. Durkheimas, vėliau lyginamąją politikos analizę taikė J. S. Millis, politologas Arendas Lijphartas, filosofas A. Ch. MacIntyre’as (abu Jungtinės Amerikos Valstijos). Pasak Alasdairo Chalmerso MacIntyre’o, lyginamoji politikos analizė gali būti nepatikima priemonė tirti skirtingas šalis ir daryti bendras išvadas, todėl jis siūlo pirmiausia įvertinti tiriamų šalių politines pažiūras, institucijas, politinę praktiką ir politinių funkcijų įgyvendinimą.