lýginamoji psichològija, tiria žmogaus ir gyvūnų psichikos kilmės ir raidos panašumus bei skirtumus, aiškina psichikos evoliucijos tendencijas, dėsningumus ir varomąsias jėgas (veiksnius). Lyginamoji psichologija, be psichikos ir elgsenos raiškos tyrimo metodų, taiko lyginamąjį metodą. Lyginamajai psichologijai priskiriamos etnopsichologija, ekologinė psichologija, geografinė psichologija, evoliucinė, ontogenetinė (amžiaus tarpsnių, arba žmogaus raidos psichologija), istorinė (istorinė ir kultūrinė) ir kitos psichologijos šakos. Iš įvairiais tyrimais gautų faktų sprendžiama apie psichikos ir elgsenos raidą nuo gyvybės atsiradimo iki šių dienų, įvairių veiksnių įtaką, aplinkos ir paveldėjimo sąveikas, imprintingo, prisirišimo mechanizmą ir kita. Lyginami gyvūnų pažinimo procesai (jutimai, suvokimai, atmintis, gebėjimas mąstyti, intelektas, savimonė), komunikacija (kalba, signalizacija), mokymasis (klasikinis, operantinis, mokymasis spręsti uždavinius), orientacija, emocijos (Ch. R. Darwino Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška / The Expression of the Emotions in Man and Animals 1873), veisimosi, socialinės organizacijos, gynybos, mitybos ir kitos elgsenos rūšys, elgsenos patologija (gyvūnų psichopatologija). Problematika lyginamajai psichologijai artimos zoopsichologija, elgesio geografija, socialinė biologija ir etologija.
Lyginamoji psichologija pradėjo formuotis 19 a. antroje pusėje, jos atsiradimą paskatino Ch. R. Darwino organizmų evoliucijos teorijos (darvinizmas) paskelbimas, eksperimentinės psichologijos ir gretutinių biologijos sričių (embriologijos, lyginamosios anatomijos, fiziologijos) susiformavimas. Žymesni lyginamosios psichologijos atstovai: J. Baldwinas, H. Harlow, C. L. Hullis, B. F. Skinneris, E. L.Thorndike’as, E. Ch. Tolmanas, J. B. Watsonas (visi Jungtinės Amerikos Valstijos), L. Morganas (Didžioji Britanija), G. Romanesas (Kanada), W. Köhleris, W. M. Wundtas (abu Vokietija). Rusijoje ir SSRS lyginamosios psichologijos srityje dirbo K. Fabri, L. Krušinskis, N. Ladygina-Kots, A. Leontjevas, V. Vagneris, mėginta lyginamąją psichologiją pakeisti lyginamąja aukštosios nervinės veiklos fiziologija (I. Pavlovo mokykla). Nuo 1980 veikia Tarptautinė lyginamosios psichologijos draugija (International Society for Comparative Psychology).
LIETUVOJE tiesiogiai lyginamosios psichologijos tyrimai nebuvo atliekami, bet su jos problematika susiję klausimai nagrinėti artimose mokslo srityse. A. Bagdono Zoopsichologijoje (1983) nagrinėjama lyginamieji gyvūnų elgsenos, mokymosi ir pažinimo aspektai, išskiriamos psichikos filogenezės 5 stadijos: ikipsichinė (visi gyvi organizmai iki plokščiųjų kirmėlių), sensorinės (jutiminės) psichikos (nuo plokščiųjų kirmėlių), percepcinės psichikos (aukštesnieji bestuburiai – galvakojai moliuskai, vabzdžiai; stuburiniai – žuvys, varliagyviai, ropliai), mąstančiosios psichikos (aukštesnieji primatai, žmogus), sąmoningosios psichikos (žmogus ir artimiausi Homo genties giminaičiai). Nagrinėjami psichikos ir elgsenos (elgesio genetika – J. R. Lazutka, evoliucinė psichologija – A. Bagdonas, etnopsichologija – R. Bliumas, socialinė antropologija – V. Čiubrinskas, žmogaus genetika – V. Kučinskas) lyginamieji aspektai. Vilniaus universiteto Ekologijos institute veikia Ekologinės fiziologijos, etologijos ir parazitologijos skyrius, Cheminės ekologijos ir elgsenos grupė (vabzdžių elgsenos įvairius aspektus tiria V. Būda, A. Skirkevičius, G. Vaitkevičienė). Lyginamosios psichologijos klausimai nagrinėti kanopinių, medžiojamųjų ir kitų gyvūnų elgsenos (etologinis aspektas; O. Belova, R. Baleišis, P. Bluzma), Lietuvos zoologijos sodo, Klaipėdos jūrų muziejaus specialistų tyrimuose.
1868