lygintuvas, kaitinamas žarijomis
lygintùvas, laidỹnė, prietaisas tekstilės gaminių, siuvinių ar jų dalių raukšlėms lyginti. Jį sudaro masyvus padas (dažniausiai metalinis, dengtas apsaugine teflono danga, kad nepridegtų), rankena ir šilumos reguliatorius (lyginimo temperatūrai nustatyti). Būna elektrinis (jo pade įtaisyti elektrinio kaitinimo elementai – spiralės ar plieniniai vamzdeliai su spiralėmis), elektrinis garinis (turi dar įmontuotą ar kitaip įtaisytą vandens indelį lyginamam gaminiui drėkinti) ir garinis (oro ir garo manekenas, lyginantis garo šiluma). Lygintuvu lyginama dažniausiai ant lyginimo stalo (veltiniu ar kita minkšta medžiaga aptrauktos reguliuojamo aukščio lentos; pramoniniai lyginimo stalai dažniausiai turi dar įrangą orui siurbti per lyginamą gaminį; taip pašalinama drėgmė, ataušinamas išlygintas gaminys), turinčio padėklą lygintuvui ir atlenkiamųjų pagalvių ar kitokių papildomų įtaisų (rankovėms, apykaklėms lyginti); vanduo purškiamas ant lyginamo gaminio arba tiekiamas ant vidinės įkaitinto pado pusės (vandens garai verždamiesi pro pado skylutes drėkina gaminį).
Lyginimo temperatūra nustatoma pagal gaminio medžiagą: žema temperatūra skirta lyginti cheminio pluošto audiniams ir mezginiams, vidutinė – natūralaus šilko ir vilnoniams, aukšta – medvilniniams ir lininiams. Medvilninių ir lininių audinių siuviniai paprastai lyginami iš gerosios pusės, vilnonių – dar ir per drėgną audinį, šilkinių audinių – iš išvirkščiosios pusės; siuviniai iš aksomo, veliūro, velveto lyginami pakabinti. Pirmieji lygintuvai buvo kaitinami žarijomis, dujų liepsna, vėliau atsirado elektrinių.
elektrinis garinis lygintuvas