lyginùmas, kvantmechaninis dydis, kuriuo palyginamos dvi veidrodiškai simetriškos kvantinės sistemos (atomai, elementariosios dalelės ir kita) tam tikroje koordinačių sistemoje. Jei apgręžus koordinačių ašis, kvantinę sistemą apibūdinančios būsenos funkcijos ψ nepakinta, tai lyginumas P = 1, jei pakinta tik jos ženklas, P = –1. Šiais atvejais galioja lyginumo tvermė, reiškianti, kad sistemos ar reiškiniai, kurie yra vienas kito atspindžiai erdvėje, turi vienodas savybes. Kiekviena dalelė yra tam tikros sukininės būsenos, kurios savybės lemia dalelės vidinį lyginumą η (pvz., α dalelės η = 1, π mezono η = –1). Jei dalelės būsena apibūdinama orbitiniu judesio kiekio momentu, jos erdvinis P = (–1)lη (l – orbitinis kvantinis skaičius). Sistemos, sudarytos iš dalių (dalelių), erdvinis lyginumas lygus dalių erdvinių lyginumų sandaugai. Reiškiniams, kuriuos lemia elektromagnetinė arba stiprioji sąveika, galioja erdvinio lyginumo tvermė. Ja remiamasi nustatant kvantinių šuolių atrankos taisykles. Silpnosios sąveikos reiškiniams (branduolio β skilimas, µ mezono skilimas) erdvinio lyginumo tvermė negalioja. Elementariųjų dalelių fizikoje dar vartojamos kombinuotojo lyginumo, krūvio lyginumo, G lyginumo sąvokos.
2469