lygumà, sausumos ir vandens telkinių dugno paviršiaus plotas, kurio nelygumų santykinio aukščio amplitudės mažiau kaip 200 metrų. Būdinga monostruktūrinė ir monotekstūrinė geologinė sandara. Žemiau jūros lygio esančios sausumos lygumos vadinamos įdubomis arba depresijomis. Lygumos, kurių absoliutusis aukštis nuo 0 iki 200 m, yra žemumos, nuo 200 m iki 500 m aukščio – aukštumos (pakilumos), daugiau kaip 500 m absoliučiojo aukščio lygumos – plynaukštės arba plokščiakalniai. Pagal geologinę sandarą (nuogulų slūgsojimą) lygumos būna horizontalios, nuolaidžios (nuolaidumos), įgaubtos (sinklininės), išgaubtos (antiklininės). Lygumų paviršius būna suskaidytas. Sąskaidos laipsnis lemia paviršiaus nelygumų morfografiją ir jų morfometrinius rodiklius. Skiriamos plokščios, banguotos, kalvotos, gūbriškos, kauburiuotos ir kitos lygumos.
Nemuno deltos aliuvinės lygumos kraštovaizdis (Rusnės sala)
Pagal kilmę skirstomos į struktūrines, skulptūrines ir akumuliacines. Struktūrines lygumas formuoja geologiniai procesai, per kuriuos nuogulos tolygiai kaupiasi plačiose teritorijose, palyginti stabiliose Žemės plutos vietose (pvz., seklių jūrų šelfuose, kurie kylant Žemės plutai atsiduria aukščiau jūros lygio). Šių lygumų nuogulos suklostytos horizontaliai. Akumuliacinės lygumos susidaro ilgalaikio nuogulų kaupimosi vietose – buvusiose sinklinose ir didelėse depresijose. Jų amžius – nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų metų. Skirstomos į aliuvines, ežerines, jūrines, prieledyninių baseinų, zandrines, eolines ir kitas. Kilmės požiūriu struktūrinės ir akumuliacinės lygumos panašios; jose kartu vyksta tolygus nuogulų kaupimasis, spartesnis įdubusiuose plotuose. Pvz., Pakaspijo žemuma yra struktūrinė ir akumuliacinė, Turfano įduba – akumuliacinė ir struktūrinė. Skulptūrinės lygumos formuojasi lėčiau nei akumuliacinės; jų amžius – iki keliasdešimties milijonų metų. Skirstomos į abrazines ir denudacines. Abrazinės lygumos siauromis juostomis susidaro jūrų pakrantėse dėl bangų veiklos, ardančios ir išplaunančios pakrančių skardžius. Denudacinės lygumos susidaro buvusių kalnų vietose dėl intensyvių erozinių procesų.
Lygumos dažniausiai susidaro Žemės plutos platformose, kur paviršiaus raukšlėjimosi procesai beveik nevyksta arba yra vietinio pobūdžio. Rytų Europos platformoje yra Rytų Europos lyguma (Lietuvoje – Vidurio Lietuvos žemuma), Šiaurės Amerikos platformoje – Didžiosios Lygumos, Pietų Amerikos platformoje – Amazonės žemuma, Gran Chaco lyguma, Vakarų Sibiro plokštėje – Vakarų Sibiro lyguma, Kongo įduboje – Kongo žemuma. Šiose lygumose yra senųjų raukšlinių darinių, pvz., Pavolgio aukštuma Rytų Europos lygumoje, Ozarko plynaukštė Didžiosiose Lygumose (Šiaurės Amerika).
Lietuvoje
Lietuvos lygumos skirstomos į žemumas (absoliutusis aukštis iki 50 m), lygumas ir nuolaidumas (50–100 m) ir plynaukštes (100–200 metrų).
1
-lygumos; -Lietuvos lygumos
2341