lylà (skr. žaidimas, pramoga, pasilinksminimas), hinduizme – samprata, kad pasaulis yra spontaniška ir laisva dievo ar dievystės džiugesio (ananda) apsto raiška. Dievas, kaip neribota pilnatvė, nieko netrokšta ir kuria be priežasties ar tikslo. Lylos sąvoka aiškinama Rigvedoje ir Brahmasūtroje (čia ji vartojama kaip teologijos terminas, teigiama, kad absoliuto kuriamoji veika yra tik žaidimas – lylakaivaljam). Vaišnavizme (Krišnos žaidynės su gopėmis), šaivizme (Šiva šoka pasaulį) ir šaktizme (Devės kautynės su asurais) terminu lyla nusakomi išsivadavimą suteikiantys dievo žygiai ir žaidynės, t. p. jam atsidavusiųjų gyvenimas.
171