plieniniai lynai
lýnas, lanksti trauklė, pagaminta iš plieninių vielelių, augalinio, mineralinio ar cheminio pluošto. Būna vytas (vejamas lynų vijimo mašinomis – vielelės į pluoštus į vieną pusę arba vielelės į pluoštus – į vieną, pluoštai į lyną – į kitą pusę), pintas iš vielelių pluoštų (pinami kryžmiškai iš lyginio skaičiaus (4–12) pluoštų; būna kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio) arba sudėtas iš nesuvytų vielų, sutvirtintų apvalkale spyruokline viela ar apkabomis (atlaiko iki 1000 MN jėgą). Į lynų vidų dažniausiai dedama kanapinė, lininė, asbestinė ar minkšto metalo vielelių šerdis (suteikia lynui lankstumo, laiko tepalą, mažina trintį tarp vielelių ir saugo lyną nuo korozijos). Viengubo (spirališkojo) vijimo lynas (vielelės sluoksniais apvejamos apie pagrindinę vielelę) yra standus, tinka lynų keliui, vantams, atotampoms.
Kėlimo mašinoms dažniausiai naudojami dvigubo vijimo lynai, suvyti iš 5–6 vielelių pluoštų, rečiau (dažniausiai vandens transporto priemonių kėlimo įrenginiams) – trigubo vijimo lynai, suvyti iš kelių šakų. Daugiausia naudojamas plieninis (skersmuo iki 100 mm, vielelių skersmuo didesnis arba lygus 2,6 mm). Jis tampresnis, stipresnis, atsparesnis sukimui, staigiai nenutrūksta, sklandžiau užsiveja ir nusiveja negu grandinė, bet palyginti greitai sudyla, išsitempia. Mažiau dyla, atsparesni korozijai cinkuoti, aliuminiu ar plastiku (pvz., polivinilchloridu) dengti plieniniai arba dervomis impregnuoti pluoštiniai lynai.
Seniausias bronzinės vielos lynas rastas kasinėjant Pompėją. Plieninis lynas panaudotas 1834 Harzo kalnuose (Vokietijoje).
1375