lytėjimas

lytjimas, lytà, žmogaus ir gyvūnų gebėjimas nustatyti objektų savybes (paviršių, formą, dydį) naudojantis odos ir kinesteziniais receptoriais. Lytėjimas dar vadinamas haptiniu, arba taktiliniu, suvokimu. Lytėjime dalyvauja taktiliniai (lietimo ir spaudimo), šalčio, šilumos, skausmo ir sausgyslių bei sąnarių receptoriai. Objekto vaizdas formuojasi, kai išvardytais kanalais informacija pasiekia somatosensorinę žievę (momens sritis). Lytėjimas būna pasyvus (daiktas liečia odą, dalyvauja tik odos receptoriai), aktyvus (čiupinėjant daiktą rankomis dalyvauja odos ir kinesteziniai receptoriai) ir instrumentinis (objektas suvokiamas lytint jį kitu daiktu, pvz., lazda, dalyvauja tik kinesteziniai receptoriai). Jautriausios prisilietimui tos odos vietos, kur tankiausiai išsidėstę odos receptoriai (pirštų galiukai, lūpos). Lytėjimo jautrumas matuojamas esteziometru ir kinesteziometru.

1868