lytėjimo organai

lytjimo òrganai, žmogaus ir gyvūnų organizmo juntamosios struktūros – receptoriai, kurių dirginimas sukelia lytėjimo pojūtį. Jų yra keletas grupių. Svarbiausi yra taktiliniai (jais juntamas dirginimas sukelia spaudimo, lietimo, vibracijos pojūčius) ir kinesteziniai (judėjimo jutimo) lytėjimo organai. Bestuburių taktiliniai lytėjimo organai yra jautrios epidermio ląstelės (pvz., kirmėlių, moliuskų) arba plaukeliai, kutikulės išaugos (pvz., nariuotakojų). Juos inervuoja nervinių mazgų neuronų ataugos. Stuburinių taktiliniai lytėjimo organai yra juntamųjų (aferentinių) nervų galūnės, esančios odoje ir gleivinėse. Jos būna arba plikos arba su kapsulėmis (Merkelio diskai). Kinesteziniai lytėjimo organai, arba proprioreceptoriai, yra raumenyse (raumenų verpstai, arba tempimo receptoriai), sausgyslėse (Pacini kūneliai) ir sąnariuose (Golgi kūneliai). Jie perduoda informaciją apie galūnių padėtį, raumenų įtempimą, atpalaidavimą, spaudimą, svarbūs aktyviajam lytėjimui. Skausmo receptorių, arba nocireceptorių (nervų galūnių), yra odoje ir beveik visuose audiniuose. Jie, kaip ir temperatūros receptoriai, yra pagalbiniai lytėjimo organai. Ypač daug lytėjimo organų yra žmogaus rankų pirštų, delnų, padų odoje, lūpų, lytinių organų gleivinėje.