lytinis dauginimasis

lytnis dáuginimasis, organizmų dauginimosi būdai. Lytinio dauginimosi atveju naujas organizmas dažniausiai išsivysto iš zigotos, kuri susidaro susiliejus (kopuliacija) apvaisinimo metu moteriškajai ir vyriškajai lytinėms ląstelėms (gametoms). Rečiau zigota susidaro susiliejus 2 individams (gametos nesusidaro), susijungus 2 ląstelių protoplazmoms (jungiasi protoplazmos išaugomis). Kartais naujas individas vystosi iš neapvaisintos moteriškosios gametos (partenogenezė). Lytinis dauginimasis būdingas visų tipų augalams ir gyvūnams (tiksliai nenustatyta, ar lytiškai dauginasi daugelis bakterijų ir melsvabakterių). Gametos susidaro skirtinguose organizmuose arba tame pačiame organizme (hermafroditizmas). Pagal susiliejančių gametų formą, dydį ir judrumą skiriami lytinio dauginimosi būdai: izogamija (gametos morfologiškai vienodos) ir heterogamija (gametos morfologiškai skirtingos, judrios); heterogamijos rūšis yra oogamija (moteriškoji gameta didelė, nejudri, vyriškoji – labai maža, judri). Lytinis dauginimosi būdas, kai susilieja dvi to paties individo gametos arba du vienos ląstelės branduoliai, vadinamas autogamija, kai 2 individai – hologamija, kai susijungia 2 ląstelių protoplazmos – konjugacija, kai 2 hifų galai – zigogamija. Lytinis dauginimasis yra tobulesnis už nelytinį, nes naujasis organizmas dažniausiai paveldi abiejų tėvų požymius, tai padeda geriau prisitaikyti prie aplinkos, lemia rūšies evoliuciją.