lyts, organizmo morfologinių ir fiziologinių savybių visuma, lemianti lytinį dauginimąsi. Vienaląsčiai organizmai lytiškai nediferencijuoti: ta pati ląstelė gali būti ir somatinė, ir lytinė. Daugialąsčiai organizmai gamina lytines ląsteles. Vienų daugialąsčių organizmų vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles gamina tas pats individas (hermafroditizmas), kitų – moteriškasis ir vyriškasis individai, kurie dažniausiai skiriasi morfologinėmis ir fiziologinėmis savybėmis (dimorfizmas), lytine elgsena. Lytis būna heterogametinė (lytinių chromosomų požiūriu susidaro dvejopos individo lytinės ląstelės) ir homogametinė (susidaro vienodos lytinės ląstelės). Beveik visų organizmų lytį lemia genai (genetinė lyties determinacija), daugiausia redukcinio dalijimosi ir zigotos susidarymo metu, t. y. diplofazėje.
Daugelio organizmų lytį lemia lytinės chromosomos. Gyvūnų, kuriems būdinga genetinė lyties determinacija, skirtingų lyčių (patinų ir patelių) individų būna maždaug po lygiai. Kai kurių žinduolių rūšių vyriškosios lyties palikuonių gimsta 1–2 % daugiau negu moteriškosios. Dar kitų organizmų lytį lemia aplinkos veiksniai (fenotipinė, arba modifikacinė lyties determinacija). Pvz., iš kirmėlės bonelijos lervos, patekusios ant bonelijos patelės straublio, išsivysto patinas, iš lervos, patekusios į jūros dugną, – patelė.