lyviai

lyviai per tautinę šventę (2006)

lýviai (savivardis livli), lýbiai, Latvijos etninė grupė. Talsų ir Ventspilio rajonų senieji gyventojai finougrai (autochtonai). Manoma, iš viso yra apie 400 lyvių (Latvijoje – 167, 2015). Senesnieji lyviai kaba lyvių kalba, jaunesnieji – daugiausia latviškai, paplitusi ir rusų kalba. Tikintieji – evangelikai liuteronai.

Gyvensena

Moterų tautiniai drabužiai – tamsus su išilginiais dryžiais sijonas, korsažas, skraistė, vyrų – kelnės iki kelių, striukė su stačia apykakle; vakarinės dalies vyrų drabužiuose vyrauja pilka spalva, rytinės – mėlyna, ruda. Tradiciniai verslai – žvejyba, drevinė bitininkystė, medžioklė. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje lyviai daugiausia dirbo žvejybos artelėse. Gyvena kaimais. Iki 20 a. pradžios išliko dūminės pirkios. 1994 įkurtas lyvių kultūros centras. Nuo 1995 lyvių kalbos mokoma Latvijos universitete. Veikia lyvių folkloro ansamblių.

lyvių tautinė vėliava

Istorija

lyvių vadas Imantas 1199 prie Dauguvos žiočių Smėlio kalvose, netoli Rygos kaunasi su Ikškilės vyskupu Bertoldu, kuris siekdamas priversti lyvius apsikrikštyti pasikvietė į pagalbą kryžininkus; Bertoldas žūna, bet lyviečiai mūšį pralaimi (piešinio autorius Olģerts Krūmiņš (1904–1989), 1931; © Latvijos nacionalinė biblioteka)

Lyvių protėviai buvo vakarų finougrų gentys, pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų gyvenusios dabartinės Latvijos teritorijos šiaurėje ir vakaruose. 13 a. Kuršą ir Livoniją užėmus Kalavijuočių (nuo 1237 Livonijos) ordinui dalį lyvių protėvių – lybių – ilgainiui asimiliavo latgaliai ir kuršiai, vėliau susitelkę į latvių tautą. 1835 Latvijoje buvo 2074, 1925 – 1238, 1939 – apie 2000, 1959 – apie 500, 20 a. pabaigoje – buvo 226 lyviai.

2271