Maat (Mat), senovės egiptiečių religijoje – dieviškoji tvarka, įsteigta kūrimo metu ir patvirtinama kiekvienam naujam Egipto valdovui įžengiant į sostą. Nuo III dinastijos (apie 2650–apie 2575) valdovai buvo vadinami Maat valdovais. Tikėta, kad faraonas veikia kaip saulės dievas vietoj izfet (netvarkos) įsteigdamas maat (tvarką). Maat laikyta visas aukas įkūnijančia tobula auka, valdovo aukojama dievams, kaip delne laikoma statulėlė. Maat t. p. reiškė tiesą, teisingumą, teisinę tvarką, etines normas. Tiesa, teisingumas ir kosminė tvarka maat suasmeninta ir garbinta kaip deivė Maat. Ji laikyta saulės dievo Ra dukterimi ir išminties dievo Toto (kartais dievo Ptaho – viso, kas egzistuoja, kūrėjo) sutuoktine. Maat simbolis ir vardo hieroglifas – stručio plunksna. Minima Piramidžių tekstuose. Mirusiųjų knygoje sakoma, kad Ozyriui teisiant mirusiuosius deivė Maat (arba stručio plunksna) tarnauja svarsčiu svarstyklėse, kuriomis sveriama mirusiojo širdies teisumas ir atitiktis tiesos ir teisingumo (maat) normai – jeigu svarstyklių lėkštės išlaiko pusiausvyrą, mirusysis išteisinamas.
Maat. Dievai Anubis ir Totas sveria mirusiojo širdį. Ant kairiosios svarstyklių lėkštės deivė Maat (tapyba ant medinio paviršiaus, XXVI dinastija, Berlyno valstybinis muziejai)
Teisiant mirusiuosius Maat dažniausiai veikia kaip dvi identiškos deivės, todėl teismo vieta vadinta dvigubo teisingumo (arba Abiejų Maat) sale. Deivė vaizduojama su stručio plunksna ant galvos, dažnas ikonografinis siužetas – Maat stovi saulės dievo Ra laivo, keliaujančio dangumi ir požemio pasauliu, priekyje, laiko ankhą. Dar vaizduota kaip ant žemės sėdinti moteris, kojas parietusi po savimi. Senovės Egipte teisėjų emblema buvo Maat statulėlė.
Maat statulėlė
2781