Mâcon (Makònas), miestas Prancūzijos vidurinės dalies rytuose, Burgundijos istorinėje srityje, į šiaurę nuo Liono, prie Sonos upės; Sonos ir Luaros departamento centras. Priklauso Burgundijos‑Franche‑Comté administraciniam regionui.
Lamartineʼo krantinė Mâcone (vaizdas nuo Saint‑Laurent tilto, 2018)
34 400 gyventojų (2019; aglomeracijoje 61 500 gyventojų).
Upių uostas. Per Mâconą eina Dijono–Liono geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Motociklų, metalo (vario, cinko, bronzos) gaminių gamyba, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, siuvimo, maisto pramonė. Vynuogininkystės ir Burgundijos vynų gamybos regiono centras; vynų mugė. Turizmas.
Muziejai, tarp jų – Lamartine’o (architektūra, urbanizmas, dailė, istorija), uršuliečių (17 a. vienuolyne; priešistorė, liaudies menas, keramika, tapyba). Biblioteka. Romanikos ir gotikos bruožų turinti Šv. Vincento katedra, rotušė, ligoninė (visos 18 a.).
Istorija
Antikiniais laikais buvo keltiškos edujų genties centras, romėnų vadintas Matisco. 536–1790 vyskupo rezidencijos vieta (iki 9 a. antros pusės vyskupas buvo vienintelis Mâcono valdytojas). 1238 atiteko Prancūzijos karaliams, šie pagal 1435 Arraso sutartį perdavė miestą Burgundijai. 1477 Mâconas grįžo Prancūzijai. Per 16 a. religinius karus – hugenotų tvirtovė, kurią kelis kartus buvo užėmę katalikai. Čia gimė poetas ir politikas A. M. L. de Lamartine’as.