Macquarie’o sala (Macquarie Island, pranc. Île Macquarie, Makvòrio salà), vulkaninė sala Ramiojo vandenyno pietuose, apie 1400 km į pietryčius nuo Tasmanijos, apie 1000 km į pietvakarius nuo Naujosios Zelandijos Pietų salos, apie 1300 km į šiaurę nuo Antarktidos. Priklauso Australijai, Tasmanijos valstijai. Plotas 128 km2, ilgis 34 km, plotis iki 5 kilometrų. Macquarie’o sala – povandeninio kalnagūbrio, susidariusio Australijos–Indijos ir Ramiojo vandenyno tektoninių plokščių spredingo (plėtimosi) zonoje, viršūnė. Susideda iš bazaltų ir kitų ekstruzinių uolienų, susidariusių iš išsiveržusios iš Žemės mantijos gelmių (6 km žemiau vandenyno dugno) lavos. Paviršius – bazaltinis plokščiakalnis; didžiausias aukštis 430 metrų. Žolės, samanos, kerpės. Pakrantėse veisiasi pietiniai jūrų drambliai, Naujosios Zelandijos jūrų liūtai, peri pingvinai (karališkieji, imperatoriškieji, subantarktiniai, auksaplaukiai), albatrosai, kiti jūriniai paukščiai.
Macquarie’o salos pakrantė (pingvinų kolonija)
Nuo 1933 Macquarie’o sala – rezervatas, nuo 1997 (su gretima akvatorija, plotas 5572,8 km2) – Pasaulio paveldo vertybė, 1997–2011 biosferos rezervatas. Nuo 1948 veikia Australijos meteorologijos ir geologinių tyrimų stotis.
1810 salą atrado Australijos jūrininkas Frederickas Hasselborough.