Madagaskaro gamtinis žemėlapis
Madagaskãro gamtà
Krantai
Bendras Madagaskaro krantų linijos ilgis 4828 kilometrai. Vakariniai ir rytiniai krantai žemi, šiaurės vakariniai ir šiauriniai – uolėti. Rytinis krantas lygus, tik šiaurės rytuose įsiterpia Antongilos įlanka; pakrantėje apie 50 km pločio žemuma. Vakarinis krantas labiau išraižytas, ypač šiaurės vakaruose – daug upių estuarijų, deltų, įlankų; pakrantėje apie 100–200 km pločio plynaukščių ir lygumų ruožas (yra kopų, mangrovių). Prie vakarinio kranto koralų rifai, vulkaninės salos (Nosy Be, Nosy Lava, Nosy Mitsio ir kitos).
Reljefas
Apie 60 % Madagaskaro teritorijos užima kristalinė plynaukštė (dažniausias aukštis 800–1800 m), susidariusi daugiausia iš gneisų, kvarcitų, granitų. Skersiniai slėniai ir plačios įdubos dalija plynaukštę į vulkaninius masyvus: šiaurėje – Tsaratananos (2876 m Maromokotro viršūnė – aukščiausia Madagaskare), vidurinėje dalyje – Ankaratros (2642 m, Tsiafajavonos viršūnė), pietuose – Andringitros (2658 m, Boby viršūnė). Užgesusių ugnikalnių krateriuose – ežerai, yra karštųjų versmių. Vakaruose yra žemesnė (mažiau kaip 800 m) Bemerahos plynaukštė.
Madagaskaro kraštovaizdis
Madagaskaro sala iki mezozojaus pabaigos buvo Afrikos dalis, vėlyvosios juros epochoje atskilo nuo Afrikos platformos (rifto vietoje yra Mozambiko sąsiauris). Apie 65 % salos paviršiaus užima kristalinio pamato uolienos.
Klimatas
Klimatas didžiojoje dalyje jūrinis tropinis (nuo labai drėgno Madagaskaro rytuose iki sauso vakaruose), šiaurėje – musoninis subekvatorinis. Liepos (vėsiausias mėnuo) temperatūra nuo 10 °C iki 26 °C, gruodžio (šilčiausias mėnuo) – nuo 16 °C iki 29 °C. Šilčiausia Madagaskaro šiaurės vakarinėje pakrantėje, vėsiausia – plynaukštėje. Per metus iškrinta vidutiniškai 1000–1500 mm kritulių; mažiausiai – pietvakariuose (300–400 mm), daugiausia – rytinėje pakrantėje (iki 3700 milimetrų). Daugiausia kritulių iškrinta sausį–kovą per tropinius ciklonus. Sausasis laikotarpis rugsėjį–spalį. Dažnos audros; trunka nuo 50–70 d. (rytuose ir šiaurėje) iki 100–140 d. (vakaruose) per metus.
Red Tsingy uolos Irodo upės slėnyje (Madagaskaro šiaurinė dalis)
Vidaus vandenys
Upių tinklas tankus. Rytinės dalies upės trumpos, vandeningos; ilgiausios – Mangoro, Mananara. Vakarinės dalies upės ilgos, į žemiau esančias lygumas plukdo daug nešmenų, sudarydamos deltas ir estuarijas; ilgiausios upės: Mangoky, Betsiboka, Tsiribihina, Onilahy. Upėse daug slenksčių, krioklių. Lietinguoju laikotarpiu dažni potvyniai. Madagaskaro pietvakariuose sausuoju laikotarpiu kai kurios upės išdžiūsta.
Ežerų daugiausia yra plynaukštės tektoninėse įdubose; didžiausias Alaotros ežeras. Madagaskaro rytuose keletą nedidelių pakrantės ežerų (Morongara, Ihosy ir kiti) ir lagūnų jungia 600 km ilgio Ampangalanos (Pangalaneso) kanalas.
Madagaskaro kraštovaizdis (vidurinė šalies dalis)
Dirvožemiai
Madagaskaro rytuose, drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, yra nederlingų geležaliumžemių, Ankaratros ir Antringitros masyvuose lateritiniai dirvožemiai. Plynaukštės vidurinėje ir vakarinėje dalyse vyrauja blizgažemiai, geltonžemiai ir rudžemiai. Madagaskaro vakaruose (lygumose ir žemumose), kur iškrinta nedidelis kritulių kiekis, paplitę sausų savanų dirvožemiai – smėlžemiai, susidarę daugiausia iš geležingo kvarcinio smėlio. Madagaskaro šiaurėje ir rytuose daugiausia yra šlynžemių ir geltonžemių, rytinėje pakrantėje – pradžiažemių, vakarinėje pakrantėje – druskingų salpžemių.
baobabai Madagaskare
Augalija
Madagaskare auga apie 19 000 rūšių augalų; apie 80 % jų endeminės. Aptikta apie 900 rūšių orchidėjų (daugiausia pasaulyje). Rytuose auga neaukšti (20–30 m) drėgnieji atogrąžų miškai; juose gausu epifitų, t. p. palisandramedžių, juodmedžių, santalų ir kitų medžių. Drėgnieji atogrąžų miškai užima apie 10 % teritorijos; juose auga madagaskarinės ravenalos, pietiniai celčiai, palisandramedžiai, duonmedžiai, kvapiosios kanangos, kaučiukmedžiai. Savanos užima apie 80 % Madagaskaro teritorijos; daugiausia auga baobabai ir palmės.
Gyvūnija
Apie Madagaskaro gyvūniją Madagaskaro fauna.
Masoalos nacionalinis parkas
Aplinkos apsauga
Madagaskare saugomos teritorijos užima daugiau kaip 60 000 km2. 22 nacionaliniai parkai ir gamtos rezervatai. Svarbiausi: Ambohitra (Ambre; Madagaskaro pietuose), Isalo (plynaukštės pietuose) nacionaliniai parkai, Tsingy de Bemarahos gamtos rezervatas (1990 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą), Atsinananos atogrąžų miškai (2007, 2010 įtrauktas į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą).
5 (2018) UNESCO biosferos rezervatai.
20 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1999) saugomų vietovių (plotas 20 949,11 km2).
Madagaskaro konstitucinė santvarka
Madagaskaro partijos ir profsąjungos