Madagaskãro kis
Bendroji ūkio apžvalga
Madagaskaras – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė.
2005 Madagaskaro BVP sudarė 5,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 16,7 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 282 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 908 JAV doleriai). Užsienio skola 4,96 mlrd. JAV dolerių (2003).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Madagaskaro BVP sudarė 14,637 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 46,491 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 515 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1635 JAV doleriai). Infliacija 12,4 % (2023 03).
https://s.vle.lt/diagramos/308.html
Pramonė
Kasybos pramonė menka; sukuria apie 3 % BVP, joje dirba apie 0,2 % ekonomiškai aktyvių gyventojų. Didžiausi yra chromo rūdos ištekliai. Chromo rūda kasama plynaukštės vidurinėje ir šiaurinėje dalyse; didžiausi Ankazotaolanos ir Bemanevokos telkiniai. Auksas daugiausia kasamas Madagaskaro rytuose (Ampanihy, Maevatananos telkiniai) ir šiaurėje (Andavakoeros telkinys). Madagaskaro pietryčiuose kasamas ilmenitas ir cirkonas, Antananaryvo apylinkėse – nikelio ir kobalto rūdos. Madagaskare dar gaunama nafta ir gamtinės dujos, kasama grafitas, žėrutis, juvelyriniai akmenys (safyrai, rubinai, smaragdai, turmalinas, jaspis, agatas, labradoritas ir kiti). Pietvakariuose rasta akmens anglių, pietryčiuose – boksito, geležies rūdos išteklių. Apie 65 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės, kitą dalį – šiluminės elektrinės.
plytų gamybos vietoje (Fianarantsoa)
Apdirbamoji pramonė menka. Labiausiai išplėtota maisto (cukraus, aliejaus, alaus), tekstilės, siuvimo, odos pramonė. Yra automobilių surinkimo, cemento, muilo, popieriaus, dažų, cigarečių, trąšų gamybos nedidelių įmonių. Toamasinoje perdirbama nafta. Pramonės svarbiausi centrai: Antananaryvas, Antsirabe, Toamasina, Mahajanga. Madagaskaro apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1 lentelėje.
1
Bioprodukcinis ūkis
ryžių terasos
Bioprodukcinis ūkis – svarbiausia Madagaskaro ūkio šaka. Ariamoji žemė užima 5 % Madagaskaro teritorijos, 10 860 m2 Madagaskaro teritorijos drėkinama. Daugiausia auginama ryžiai (jų pasėliai užima apie 50 % ariamosios žemės). Plantacijose Mahajangos ir Toamasinos apylinkėse auginama cukranendrės. Dar auginama kukurūzai, bulvės, maniokai, dioskorėjos, cukranendrės, pupelės, žirniai, batatai, tabakai, svogūnai, moliūgai, paprikos, česnakai, įvairūs prieskoniniai augalai (vanilės, cinamonai, gvazdikėliai). Iš vaismedžių auginama obelys, ananasai, mangai, bananai, citrinmedžiai, persėjos, melionmedžiai, ličiai ir kiti. Rytinėje pakrantėje auginami didieji kavamedžiai (iš jų gaunama robustos kavos pupelės), vidurinėje dalyje – arabiniai kavamedžiai (arabikos kavos pupelės). Vietinių maisto produktų gyventojų poreikiams neužtenka, todėl dalis jų importuojama. Augalininkystės svarbiausia produkcija – 2 lentelėje.
Ekstensyvioji galvijininkystė, daugiausia veisiama zebu, dar veisiama kiaulės, ožkos, avys, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 4 lentelėje. Kertamas miškas; 2003 Madagaskare paruošta 10,6 mln. m3 medienos (dauguma sunaudojama kurui). 2003 sugauta 150,3 tūkst. tonų jūrų gyvūnų; daugiausia sugaunama daugiaspalvių ešeržuvių (21,5 tūkst. tonų), siauradryžių karališkųjų skumbrių (12 tūkst. tonų), krevečių (20,3 tūkst. tonų), tunų, sardinių, ryklių. Be to, gaudomi moliuskai (194 tonos), Nilo krokodilai (7300), renkami jūrų augalai (1700 tonų).
krokodilai Madagaskare
2
3
4
Turizmas
2003 Madagaskarą aplankė 139 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 118 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos (52 % visų užsienio turistų, 2002), Vokietijos, Italijos, Reunjono, Mauricijaus (iš visų po 5 %), Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Labiausiai turistų lankomi nacionaliniai parkai, gamtos rezervatai, malagasių kultūros objektai.
Transportas
Geležinkelių yra 893 kilometrai (21 a. pradžia). Svarbiausi Antsirabės–Antananaryvo–Toamasinos ir Fianarantsoa–Manakaros geležinkeliai. 21 a. pradžioje automobilių kelių buvo 49 837 km, iš jų 5780 km su kieta danga. Svarbiausi plentai eina iš Antananaryvo į Fianarantsoa, Toliarą, Taolagnaro, Toamasiną, Analovary, Mahajangą, Antsirananą. Laivuojamas Ampangalanos (Pangalaneso) kanalas nuo Toamasinos iki Mananjary. Madagaskare yra 18 jūrų uostų; svarbiausi: Toamasina (apie 70 % Madagaskaro krovinių apyvartos), Mahajanga, Toliara. 2003 buvo įregistruota 103 prekybiniai laivai; prekybinio laivyno tonažas 34 800 bruto tonų. Tarptautiniai oro uostai yra Ivato (12 km į šiaurę nuo Antananaryvo), Mahajangos, Toamasinos, Nosy Be saloje.
tiesiamas geležinkelis
Bankai
2007 veikė Madagaskaro centrinis bankas (Banky Foiben’i Madagasikara, Banque Centrale de Madagascar, įkurtas 1974, iki 1983 Malagasijos respublikos bankas; būstinė Antananaryve) ir 6 komerciniai bankai (4 – Prancūzijos, 2 – Mauritanijos kapitalo). Madagaskaro piniginis vienetas – Madagaskaro ariaris, lygus penkioms iraimbilanjoms.
Užsienio prekyba
Madagaskaro užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2003)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2003 eksportuota prekių už 0,77 mlrd., importuota už 1,09 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia maisto produktai (vanilė, gvazdikėliai, krevetės, omarai, kava, cukrus; 71 % viso eksporto, 2001), medvilniniai audiniai, naftos produktai, chromo rūda, importuojama maisto, chemijos, naftos produktai, transporto priemonės ir jų dalys, elektros prietaisai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Madagaskarą eksportavo prekių už 281,9 tūkst. eurų, importavo iš Madagaskaro prekių už 0,6 tūkst. eurų.
Madagaskaro BVP struktūra (2004)
2271
-Madagaskaro pramonė; -Madagaskaro žemės ūkis; -turizmas Madagaskare; -Madagaskaro transportas; -Madagaskaro bankai; -Madagaskaro užsienio prekyba
Madagaskaro konstitucinė santvarka
Madagaskaro partijos ir profsąjungos