Madrãsas (hindi Madrās), nuo 1996 oficialiai Čenãjus (tamilų k. Cennai, angl. Chennai), miestas Indijos pietryčiuose, į rytus nuo Bangalore’o, Coromandelio Krante, prie Bengalijos įlankos; Tamil Nadu valstijos centras.
Madraso centrinė geležinkelio stotis
4,6 mln. gyventojų (2008; aglomeracijoje 7,2 mln. gyventojų). Madrasas – Indijos pietinės dalies didžiausias miestas. Vienas svarbiausių Indijos prekybos uostų (krovinių apyvarta apie 35 mln. t; išvežama odos, tekstilės gaminiai, žemės riešutai, įvežama nafta, pramonės įrenginiai); žvejybos ir jachtų uostas. Tarptautinis oro uostas (Tirisulame, 7 km į pietus nuo Madraso). Geležinkeliai ir plentai į Bangalore’ą, Kalkutą, Delį. Automobilių, sunkvežimių, keleivinių vagonų, staklių, kompiuterinės įrangos gamyba, naftos perdirbimas, metalo apdirbimo, chemijos (plastikų, gumos, trąšų), poligrafijos, statybinių medžiagų (cemento), tekstilės (medvilnės), odos, maisto (arbatos, tabako), kino pramonė. Madraso branduolinė elektrinė (į pietus nuo Madraso, Kalpalkkame; instaliuotoji galia 340 MW), šiluminė elektrinė (630 MW). Madraso (įkurtas 1857) ir Annos (1978) universitetai, muzikos akademija. Indijos technologijos, matematikos, odos tyrimų institutai. Madraso (įkurtas 1851) ir kiti muziejai. Madraso viešoji biblioteka (1896). Nacionalinė meno galerija. Teatrai. Planetariumas. Akvariumas. Į pietus nuo Madraso – Pramogų parkas (vienas moderniausių ir populiariausių Indijoje).
Architektūra
Išliko Palavų dinastijos valdovų pastatydinta Krišnai skirta Parthasarathi (8 a., atstatyta 11 a.), Šivai skirta Šri Kapalešvararo (13 a., pastatyta pagal pietų šventyklų, vadinamųjų dravida, statybos tradicijas) šventyklos. Šv. Tomo katedra (1504, atstatyta 1890; yra šv. Tomo relikvijos), ant Šv. Tomo kalno – Švč. Mergelės Marijos Gimdymo Laukimo bažnyčia (1547), Šv. Jurgio fortas (1644, rekonstruotas 1755–1783) su Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1678–80). 18 a.–19 a. pirmoje pusėje pastatyta Adyar klubas (1775), Brodie pilis (1776, dabar Carnatic muzikos kolegija), Didžioji (1789), Tūkstančio Šviesų (1800) mečetės, neoklasicistinis visuomeninis pastatas Bentinck (1800), Senieji vyriausybės rūmai (rekonstruoti 1800, architektas J. Goldinghamas), Šv. Jurgio katedra (1816), Šv. Andriejaus bažnyčia (1821; abiejų architektai J. L. Caldwellas, T. de Havillandas), Vyriausybės rūmai (1817), Madraso klubas (1832).
Ramakrišnos vienuolinio ordino šventykla Madrase (2000)
19 a. antros pusės pastatams būdinga vadinamasis indogotikinis, arba indosaracėninis (derinta gotikiniai ir mogolų stiliaus architektūros elementai), stilius: centrinė geležinkelio stotis (1873, rekonstruota 1900), Senato (1879), Chepauk (1870; abiejų architektas R. F. Chisholmas) rūmai; pastatyta eklektiškų (Teismo rūmai, 1892, architektai J. W. Brassingtonas, H. Irwinas), modernių konstrukcijų (administracinės paskirties Ripon, 1913) pastatų.
2271
Istorija
Vietovė, kurioje 17 a. buvo įkurtas Madrasas, turėjo didelę ūkinę ir karinę reikšmę; ji priklausė Čolų, Palavų ir kitoms Pietų Indijos karalystėms. 1639 anglų Ost Indijos bendrovė prie Madraspatnamo kaimo (iš čia Madraso vardas) įsteigė prekybos faktoriją, 1644 pastatydino Šv. Jurgio fortą; šalia kūrėsi miestas (miesto teisės nuo 1688). Iki 1947 Madrasas buvo Madraso provincijos gubernatoriaus rezidencija. Nuo 1947 Madraso (nuo 1969 Tamil Nadu) valstijos administracinis centras. 20 a. antroje pusėje Madrasas sparčiai plėtėsi, tapo vienu svarbiausiu Indijos kultūros, švietimo, susisiekimo ir ekonominiu centru, pagal dydį ketvirta Indijos aglomeracija. Miestui būdingi ryškūs kontrastai (centre – modernūs ir prabangūs pastatai, pakraščiuose – lūšnos (varganuose būstuose gyvena apie 1 mln. žmonių).
2271