Madrdo architektūrà
Senamiestis spindulinio gatvių tinklo, centre – stačiakampė Didžioji aikštė (1580–1619, architektai J. de Herrera, Juanas Gómezas de Mora, dabartinį vaizdą įgijo po 1790 gaisro, architektai J. de Villanueva, Antonio Lópezas Aguado, Custodio Teodoro Moreno) su Pilypo III skulptūra (1848, skulptoriai Giambologna, Pietro Tacca).
12–19 amžius
Seniausi pastatai: Šv. Mikalojaus (12 a. bokštas, perstatyta 15–17 a.), Senoji Šv. Petro (14 a., fasadas ir portalai, 17–19 a.), Šv. Genezijaus (11 a., 1645 perstatyta, 1869 fasadas) bažnyčios, vienuolyno Las Descalzas Reales kompleksas (16 a., bažnyčios fasadas, 1559, architektas J. B. de Toledo; dabar dailės muziejus). Senamiestyje daugiausia 17–18 a. statinių. Sakraliniai pastatai: bažnyčios – Karališkoji Šv. Izidoriaus (1626–64, architektai Pedro Sánchezas, Francisco Bautista, Melchoras de Buerasas, 20 a. 7 dešimtmetyje paaukštinti bokštai, architektas Javieras Barroso Sánchezas‑Guerra), italų baroko Šv. Mykolo bazilika (1746, architektas Santiago Bonavía), Šv. Andriejaus (17 a. vidurys), Šv. Jono (1742, architektas Pedro de Ribera, 1912 rekonstruota, architektas Juanas Moya Idígorasas), Šv. Morkaus (1753, architektas V. Rodríguezas Tizónas), neoklasicistinė Didžioji Šv. Pranciškaus (1760, architektas Francisco Cabezas, fasado architektas Francesco Sabatini, Šv. Bernardo koplyčioje dailininko F. J. de Goyos tapyba); Karališkoji San Antonio de la Florida koplyčia (1798, architektas Felipe Fontana, F. J. de Goyos lubų ir kupolo freskos). Prie Madrido – El Escorialio ansamblis (1563–84, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1984).
Karaliaus rūmai Madride (18 a., architektas G. B. Sacchetti ir kiti)
Rūmai: Vargasų su gotikine Vyskupo koplyčia (16 a. pirma pusė), Gerojo prieglobsčio su parku (Buen Retiro, 1630, architektas Alonso Carbonellis; su bulvaru Paseo del Prado – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2021), Karaliaus (18 a., architektai F. Juvarra, Giovanni Battista Sacchetti ir kiti, interjere G. B. Tiepolo lubų tapyba), šalia – Karališkasis operos teatras (1818–1850, architektas Antonio Lópezas Aguado, 1966 perstatytas, architektai José Manuelis Gonzálezas Valcárcelis, Miguelis Verdú Belmonte, Francisco Rodríguezas Partearroyo, 1997 perstatytas ir atnaujintas).
17–18 a. žymesni pastatai: rotušė (pradėta 1645, architektas J. Gómezas de Mora, baigta 1693, architektai José de Villarrealis, Teodoro Ardemansas), Karališkosios kepyklos namai (1619, architektas J. Gómezas de Mora, perstatyta 1672, architektas José Jiménezas Donoso ir kiti, fasado dekoras, 1992, dailininkas C. Franco), teismo pastatas ir kalėjimas de Corte (1636, architektas J. Gómezas de Mora, po 1791 gaisro atstatytas, architektas J. de Villanueva; dabar Užsienio reikalų ministerija), Šv. Ferdinando ligoninė su architekto Pedro de Riberos fasadu (1722), Madrido pagrindinė ligoninė (pradėta 18 a. viduryje, architektas José de Hermosilla Sandovalis, nuo 1965 veikia Karalienės Sofijos muziejus, priestatas, 2005, architektas J. Nouvelis), Alcalos vartai (1778, architektas Francesco Sabatini, skulptoriai Francisco Gutiérrezas, Roberto Michelis), Karališkoji observatorija (1790, architektas J. de Villanueva).
Krištolo rūmai Madride (1887, architektas Ricardo Velázquezas Bosco, renovuoti 1975)
Fontanai – Kibelės (1782, skulptoriai Francisco Gutiérrezas, Roberto Michelis), Neptūno (1786, skulptoriai, manoma, Juanas Pascualis de Mena, José Ariasas, abiejų architektas V. Rodríguezas Tizónas). 19 a. suprojektuota Prado dailės muziejaus (1819, architektas J. de Villanueva, priestatas, 2007, architektas R. Moneo), Ispanijos banko (1891, architektai Eduardo Adaro Magro, Severiano Sainzas de la Lastra Rivasas, išplėsti 1927, architektas José Yarnozas Larrosa, 1969, architektas José María Yarnozas Orcoyenas, 2006, architektas R. Moneo), Atochos geležinkelio stoties (1851, po gaisro atstatyti 1892, architektas Alberto de Palacio y Elissague, rekonstruoti 1992, išplėsti 2010, abiejų architektas R. Moneo; dabar prekybos ir pramogų centras) rūmai, stiklo ir plieno konstrukcijų Krištolo rūmai Gerojo prieglobsčio parke (1887, architektas Ricardo Velázquezas Bosco, renovuoti 1975).
20 amžius
Svarbiausias Madrido urbanistinis projektas – prospekto Gran Vía (projektas 1899, architektai José Lópezas Sallaberry, Francisco Andrésas Octavio Palaciosas, pradėtas 1910, baigtas 1929; iki 1981 vadintas įvairiais pavadinimais) suformavimas ir užstatymas. Žymesni aplink prospektą suprojektuoti pastatai (būdinga eklektikos, secesijos, art deco, racionalizmo bruožai): draudimo bendrovės La Unión y el Fénix pastatas Metropolis (1911, architektai Jules Février, Raymondʼas Février), karininkų klubas ir viešbutis La Gran Peña (1916, architektai Eduardo Gambra Sanzas, Antonio de Zumárraga), Grassy pastatas (1917, architektas Eladio Laredo y Carranza), vadinamasis Madrido‑Paryžiaus pastatas (buvusi universalinė parduotuvė; 1924, architektas Teodoro de Anasagastis y Algánas, paaukštintas 1956, architektas Fernando Cánovasas del Castillo y de Ibarrola), Muzikos rūmai (1926, architektas Secundino Zuazo Ugalde), bendrovės Telefónica dangoraižis (1929, architektas Ignacio de Cárdenasas Pastoras; iki 1940 buvo aukščiausias pastatas Europoje), Spaudos rūmai (1930, architektas Pedro Muguruza Otaño), pastatas Carrión (1933, architektai Vicente Ecedas y Ecedas, Luisas Martínezas‑Feduchi Ruizas, renovuotas 2007, architektas Rafaelis de La-Hozas Castanysas).
Kiti raiškesni 20 a. pirmos pusės pastatai: Pašto ir telegrafo rūmai (dar vadinami Kibelės rūmais, 1907–19, architektai Antonio Palaciosas Ramilo, Joaquínas Otamendi Machimbarrena; dabar rotušė), Madrido kazino (1910, architektas J. Lópezas Sallaberry), elektrinė (baigta 1916, architektas Jesúsas Carrasco‑Muñozas y Encina, inžinierius José María Hernándezas, renovuota ir pritaikyta kultūros centrui 2008, architektai J. Herzogas, P. de Meuronas), Kariatidžių pastatas (1918, architektai A. Palaciosas Ramilo, J. Otamendi Machimbarrena; dabar Cervanteso institutas), Bilbao banko rūmai (1923, architektas Ricardo de Bastida y Bilbao, išplėstas 1956, architektas Pedro Bidagoras Lasarte, 1977, architektas Luisas Angoloti Apolinario‑Fernándezas de Sousa), Las Ventas bulių kautynių arena (1931, architektas José Espelius Anduaga; didžiausia bulių kautynių arena Ispanijoje), hipodromas Sarsuela (1935, architektai E. Torroja, Carlosas Arnichesas Moltó, Martínas Domínguezas Estebanas).
Generolo F. Franco diktatūros laikotarpiu pastatyta monumentalių pastatų: vyriausybės pastatų kompleksas (Nuevos Ministerios, 1933–42, architektas S. Zuazo Ugalde), Santiago Bernabéu stadionas (1947, inžinierius Carlosas Fernándezas Casado, architektai Manuelis Muñozas Monasterio, Luisas Alemany Soleras, daugelį kartų renovuotas ir išplėstas, paskutinį kartą 2020), multifunkcis Edifico de España (1953, atnaujintas 2019; dabar viešbutis), dangoraižis Madrido vartai (1957, abiejų inžinierius José María Otamendi Machimbarrena, abiejų architektas Juliánas Otamendi Machimbarrena).
Almudenos Švč. Mergelės Marijos katedra Madride (pradėta 1883, architektas Francisco de Cubasas y Gonzálezas-Montesas, per Ispanijos pilietinį karą statyba sustojo, baigta 1993, architektas Fernando Chueca Goitia)
biurų pastatai Europos vartai Madride (1996, architektai Ph. Johnsonas, Johnas Burgee; kairėje – Kastilijos aikštės vandens bokštas, 1952)
20 a. antroje pusėje dar suprojektuota Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada (1955, architektai Lelandas W. Kingas, Ernestas Warlona, Mariano Garriguesas Díazas‑Cañabate), bendrovės IBM būstinė (1968, architektas Miguelis Fisacas Serna), rezidencinis pastatas Torres Blancas (1969, architektas Francisco Javieras Sáenzas de Oiza), bankų Bankunión (1975, architektai José Antonio Corralesas, Ramónas Vázquezas Molezúnas; dabar veikia Europos Komisijos būstinė, Airijos ambasada, kitos įstaigos), Bankinter (1976, architektai R. Moneo, Ramónas Bescósas) pastatai, dangoraižiai Castellana 81 (1981, architektas F. J. Sáenzas de Oiza), Torre Europa (1985, architektas Miguelis de Oriolis e Ybarra, renovuotas 2018), Torre Picasso (1988, architektai M. Yamasaki ir kiti), Europos vartai (1996, architektai Ph. Johnsonas, Johnas Burgee; pastarieji 3 – AZCA verslo rajone), Almudenos Švč. Mergelės Marijos katedra (pradėta 1883, architektas Francisco de Cubasas y Gonzálezas-Montesas, per Ispanijos pilietinį karą statyba sustojo, baigta 1993, architektas Fernando Chueca Goitia).
21 amžius
21 a. 1–2 dešimtmetyje pastatyta Barajaso oro uosto IV terminalas (architektūrinės bendrovės Estudio Lamela, Rogers Stirk Harbour + Partners), daugiabutis gyvenamasis namas Mirador (architektūrinė bendrovė MVRDV, architektė Blanca Lleó Fernández, abu 2005), dangoraižiai – bendrovės Sacyr Vallehermoso (architektai Carlosas Rubio Carvajalis, Enrique Álvarezas‑Sala Walteris), Kosmoso bokštas (architektūrinė bendrovė Pei Cobb Freed & Partners, abu 2008; dabar Torre Emperador Castellana), Repsol (2009, architektas N. Fosteris; dabar bendrovės Cepsa būstinė), Stiklo bokštas (2010, architektūrinė bendrovė Pelli Clarke & Partners), Torre Titania (2013, architektai Pablo Muñozas, Pedro Vilata), Caleido (2021, architektūrinės bendrovės Fenwick Iribarren Architects, Serrano Suñer Arquitectura), Rafaelio del Pino auditorija (2007, architektas Rafaelis de La‑Hozas Castanysas), Madrido olimpinis teniso centras (2009, architektas D. Perrault), Metropolitano stadionas (2017, architektūrinė bendrovė Cruz y Ortiz arquitectos). Kultūrinei veiklai pritaikytas renovuotas buvusios skerdyklos kompleksas (1911–25, architektas Luisas Bellido y Gonzálezas), svarbesni pastatai – kinoteka (architektai Josemaría De Churtichaga, Cayetana Quadra‑Salcedo), Nava 15 (2011, architektūrinė bendrovė Langarita–Navarro), parodų salė Nava 16 (architektai Alejandro Virseda, José Ignacio Carnicero, Ignacio Vila Almazánas, visi 2011), multifunkcis pastatas Casa del Lector (2012, architektai Antónas García Abrilis Ruizas, Débora Mesa Molina).
Mieste yra daug aikščių (tarp jų – Kolumbo, 19 a.; Puerta del Sol, dabartinį pavidalą įgavo 19 a. antroje pusėje, architektai Lucio del Valle y Arana, Juanas Rivera, José Moreras; Ispanijos, dabartinį pavidalą įgavo 1911, paskutinį kartą renovuota 2021), paminklų (Kolumbo, 1886, architektas Arturo Mélida y Alinari, skulptorius Jerónimo Miguelis Suñolis y Pujolis; Alfonso XII, 1922, architektai José Grasesas Riera, Teodoro de Anasagasti, skulptoriai Mariano Benlliure y Gilis, Josepas Clarà i Ayatsas, Mateo Inurria Lainosa ir kiti; J. Calvo Sotelo, 1960, architektas Manuelis Manzano‑Monísas y Mancebo, skulptorius Carlosas Ferreira de la Torre; obeliskas Caja Madrid 2009, architektas S. Calatrava) ir skulptūrų (Ranka 1994, skulptorius F. Botero, Diena ir naktis 2008, skulptorius A. Lópezas García).
Ispanijos aikštė Madride (priekyje – M. de Cervanteso paminklas, 1929–60, architektai Rafaelis Martínezas Zapatero, Pedro Muguruza Otaño, skulptoriai Lorenzo Coullaut Valera, Federico Coullaut‑Valera Mendigutia)
2271
-Madridas