Magadano sritis

Magadãno srits (rus. Магаданская область, Magadanskaja oblast) yra Rusijos Federacijoje, Sibiro šiaurės rytuose, prie Ochotsko jūros. Plotas 464 254 km². 137 767 gyventojai (2021); gyvena rusai (apie 80 %), ukrainiečiai (apie 10 %), čiukčiai, evenai, eskimai, koriakai, baltarusiai, totoriai. Sostinė – Magadanas (91 398 gyventojai, 2021). Miesto gyventojų 92 %. Gyventojų tankis 0,3 žm./km² (vienas rečiausiai gyvenamų Rusijos regionų). Magadano sritis suskirstyta į 8 rajonus. Sritis įkurta 1953.

Magadano srities kranto linija labai vingiuota; didžiausia įlanka – Šelichovo. Srities didžioji dalis kalnuota. Magadano srities rytuose – Kolymos kalnynas (didžiausias aukštis 1962 m), vidurinėje dalyje – Čerskio kalnyno dalis (didžiausias aukštis 2586 m), pakrantėje ir upių slėniuose yra nedidelių žemumų. Arktinis ir subarktinis klimatas. Sausio temperatūra nuo –23 °C (pakrantėje) iki –38 °C (kitoje teritorijos dalyje), liepos atitinkamai 12 °C ir 16 °C. Per metus iškrinta 300–700 mm kritulių. Visoje srities teritorijoje (išskyrus Ochotsko jūros pakrantę) daugiametis įšalas.

Upės priklauso Arkties ir Ramiojo vandenynų baseinams. Didžiausioji upė – Kolyma. Yra nedidelių ežerų. Tundra, miškatundrė ir taiga. Magadano rezervatas. Kasama auksas, sidabras, alavo, volframo, vario, molibdeno rūdos. Yra naftos (Ochotsko jūros šelfe), gamtinių dujų, akmens ir rusvųjų anglių, durpių telkinių. Kolymos hidroelektrinė. 60 % apdirbamosios pramonės produkcijos vertės tenka spalvotųjų metalų gavybai ir metalurgijai; svarbiausi centrai yra Susumanas ir Jagodninskas (aukso), Dukatskas (sidabro). Maisto (žuvų apdorojimo) pramonė. Žemės ūkio naudmenos užima apie 0,5 % teritorijos, iš jų 28 % – ariamoji žemė. Auginama pašariniai augalai, bulvės, daržovės. Žemės ūkio svarbiausia šaka – elnininkystė. Veisiami galvijai, brangiakailiai žvėrys. Medžioklė. Kertamas miškas. Žvejyba. Per srities teritoriją eina Magadano–Jakutsko plentas. Laivuojama Kolymos upė. Tarptautinis oro uostas ir jūrų uostas Magadanas. Talajos balneologijos ir purvo terapijos kurortas.

Sielvarto kaukė (skulptorius E. Neizvestnyj, betonas, 1996) Magadane

Lietuviai

Magadano srities lageriai (Sevvostlag) buvo Kolymos ir Indigirkos upių baseine. Pirmieji lietuviai į Magadano sritį atitremti 1941, daugiausia jų buvo 1948–50. Magadane buvo kalinių paskirstymo centras, veikė vadinamojo Dalstrojaus gamybinio komplekso (alavo, aukso, kobalto, urano, volframo gavyba ir perdirbimas, kelių tiesimas, oro uostų, pramonės įmonių, gyvenamųjų namų statyba, miško kirtimas, medienos apdorojimas), nuo 1948 – dar ir Berlago lagerių grupių valdybos. 1948–53 čia veikė 3 vyrų ir 1 moterų lageris (apie 3000 žmonių), kalėjimas (apie 800 žmonių). Kaliniai dirbo daugiausia miesto statybose. Apie 30 Magadano sričiai priklausiusių vyrų ir moterų lagerių buvo miesto apylinkėse; ten kaliniai dirbo aukso kasyklose, miško ruošos, žemės ūkio darbus. 1947–56 Magadano srities lageriuose buvo kalinama apie 5000 žmonių (iš jų apie 800 moterų) iš Lietuvos. Apie 56 % kalinamų lietuvių buvo susiję su ginkluotuoju pasipriešinimu, pogrindinėmis organizacijomis, trečdalį sudarė tarnautojai, mokytojai, studentai, moksleiviai. Po kalinių sukilimo Norilsko grupės lageriuose 1953 į Magadano srities lagerius atvežta 65 lietuvių kalinių grupė (tarp jų K. Karčiauskas, Č. Kavaliauskas, V. Laugalys, B. Šapka, J. Vyšniauskas, B. Zlatkus). Didžioji jų dalis kalėjo ypatingojo režimo Beregovoj lageryje (dirbo aukso kasyklose Jubileinyj, Cholodnaja, kobalto fabrike Kanjon, Butugyčiago alavo ir urano kasyklose, miškų ūkiuose, Čelbanjos aukso kasyklose). Atšiaurus klimatas, alinantis 10–14 valandų darbas be poilsio dienų, menkas ir nevisavertis maistas, elementarių higienos ar darbo saugos priemonių stoka, nuolatinės prižiūrėtojų patyčios ir teroras lėmė didelį Magadano sr. lagerių kalinių mirtingumą (apie 15 % kasmet). Lietuviai kaliniai Magadane leido pogrindinį laikraštį Toli nuo Tėvynės (redaktorius A. Ruzgys, P. Paulikas; išleista 6–7 numeriai po 3 egzempliorius). Mokytoja A. Dirsytė Magadane parašė mergaičių tremtinių maldų knygelę, ją padaugino keliais egzemplioriais, slapta perdavė į Lietuvą (vėliau Vakaruose ji išspausdinta pavadinimu Marija, gelbėk mus). 1980–85 Magadano srityje tremtyje kalėjo A. Terleckas. 1995 netoli Magadano pastatytas paminklas Liūdesio kaukė (Maska skorbi, skulptorius E. Neizvestnas) visų tautybių kaliniams, žuvusiems Magadano srities lageriuose, atminti. Paminklo papėdėje architektas A. Vyšniūnas pastatė akmenį su iškaltu Vyčio kryžiumi. Nuo 20 a. pabaigos Magadane veikia Baltijos kraštų bendruomenė.

2605