magaryčios
magarỹčios, vaišės po pirkinio, sandėrio. Keldavo tas, kuris jautėsi sandoriu daugiau laimėjęs. Vaišinti amatininkai, valdininkai (šie – už atliktą darbą). Vykdavo smuklėje, kartais – sandorio vietoje (turguje, namuose). Magaryčias sudarydavo degtinė ir užkanda, tarp ūkininkų kartais – arbata ir valgis. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje Rusijos imperijoje magaryčiomis rinkėjus vaišindavo viršaitis. Magaryčių paprotys Lietuvoje gyvavo iki 20 amžiaus vidurio.