mãginė fantãstika (angl. fantasy), fantastinės literatūros kūriniai, kuriems būdinga realaus ir stebuklinio pasaulio persipynimas. Paremta mitais, legendomis, pasakomis, būdingi elementai yra magija ir antrinis pasaulis. Rašytojas J. R. R. Tolkienas, vienas pirmųjų pavartojęs antrinio pasaulio (angl. secondary world) terminą, esė Apie pasakas (On Fairy Stories 1938) maginės fantastikos koncepciją siejo su stebuklinio pasaulio kaip savaime suprantamo dalyko suvokimu. Maginės fantastikos kūriniuose ypač daug dėmesio skiriama antriniam pasauliui: sukuriama jo istorija, kalba, žemėlapiai, tik jam būdingos rasės, fantastinės būtybės, religija ir kita. Maginei fantastikai t. p. būdinga blogio ir gėrio dvikova, logika ir taisyklės, kurių negalima laužyti, du suvokimo lygmenys: nuotykių ir stebuklų bei pamatinių vertybių ir egzistencinių klausimų.
Maginės fantastikos literatūros pagrindiniai žanrai: pasaka (alegorinė ir literatūrinė), stebukliniai nuotykių pasakojimai, istorijos apie gyvūnus, vaiduoklius, raganas ir burtininkus, kelionės laiku, antrinio (išgalvoto) pasaulio vaizdavimas. Antrinio pasaulio pasakojimai turi 3 potipius: alternatyvių pasaulių (veiksmas vyksta tik sukurtuose pasauliuose), mitinis (pasitelkiami mitų ir legendų motyvai, pagrindinis veikėjas įtraukiamas į blogio ir gėrio dvikovą), kelionių į kitus pasaulius (veikėjai vyksta iš pirminio, realaus pasaulio į kitus).
Maginės fantastikos ištakos
Maginės fantastikos prototipai – folklorinės pasakos – pradėtos kurti romantizmo laikotarpiu. Tai nulėmė pagrindiniai romantizmo bruožai: gręžimąsis į liaudies kūrybą, folklorą ir vaikystės, kaip geriausio žmogaus gyvenimo tarpsnio, idealizavimas. Pastarasis bruožas paaiškina, kodėl maginės fantastikos literatūroje pagrindinis veikėjas dažniausiai yra vaikas, kovojantis su viso pasaulio blogiu. Tuo metu buvo išleisti maginei fantastikai priskiriami kūriniai: E. T. A. Hoffmanno Spragtukas ir pelių karalius (1816–19), Georgeʼo MacDonaldo (1824–1905) Phantastes (1858), Šiaurės Vėtros šalyje (1871), L. Carrolio Alisa Stebuklų šalyje (1865), Ch. Kingsley Vandens vaikai (1863). Vienas pagrindinių šiuos kūrinius siejančių bruožų – dviejų pasaulių, pirminio ir antrinio, struktūra.
20 a. pradžioje Editha Nesbit (1858–1924) į dėmesio centrą iškėlė magiškojo prado ir įprastinės realybės susidūrimą bei netikėtus to susidūrimo padarinius, kai magija ima reikštis realiame pasaulyje. Šiame literatūros raidos etape maginės fantastikos kūrinių parašė J. M. Barrie, Lymanas Frankas Baumas (1856–1919), H. Ph. Lovecraftas, A. A. Milneʼas, P. Travers ir kiti.
1937 išleista J. R. R. Tolkieno knyga Hobitas, arba Ten ir atgal, skirta vaikų auditorijai. Detalus, reljefiškas antrinis šio kūrinio pasaulis, apgyventas hobitų, sukėlė naują maginės fantastikos populiarumo bangą, daro įtaką ir 21 a. pirmos pusės literatūrai. 1953 ir 1955 išleista to paties autoriaus knygos Žiedų valdovas 3 dalys, skirtos suaugusiems skaitytojams. 20 a. 6–7 dešimtmečiai – maginės fantastikos anglų kalba aukso amžius. Tuo laikotarpiu kūrė C. S. Lewisas, Philippa Pearce (1920–2006), Diana Wynne Jones (1934–2011), Susana Cooper (g. 1935) ir kiti. Literatūrai įtaką darė moderniojo pasaulio pokyčiai: mokslo ir technologijų raida, reliatyvumo teorijos sukūrimas, kvantinės fizikos mokslo pradžia, eksperimentai su atomine energija, kosmoso tyrimai, bandymai sukurti dirbtinį intelektą. Keitėsi ir žmonių mąstymas – nuo riboto, pozityvistinio pasaulio suvokimo žmonija pasuko daug platesnio, atviresnio požiūrio į gyvenimą link. 1968 parašyta pirmoji U. K. Le Guin knyga apie Žemjūrės pasaulį. Knygų serijoje pasakojama apie burtininko Gedo mokymąsi, brendimą ir triumfą. Nors pasakojimas paveiktas Rytų filosofijos, jame išlikę visi pagrindiniai herojų fantastikos bruožai.
20 amžiaus pabaigos maginė fantastika
Nuo 20 a. 9 dešimtmečio pradžios maginės fantastikos žanro literatūra nuolat keitėsi: antrinio pasaulio ir realybės ribą vis sunkiau nubrėžti, iš vieno pasaulio į kitą persikeliama vis subtiliau. Plėtojantis gamtos mokslams šio žanro literatūroje lygiagretieji pasauliai darėsi lygiaverčiai realiesiems. Lygiagrečiųjų pasaulių įvairovė yra tokių rašytojų kaip Ph. Pullmanas kūrybos skiriamasis bruožas (trilogija Jo tamsiosios jėgos 1995 išsiskiria dar ir tuo, kad kūrinyje atsisakoma laimingos pabaigos). Šiuo laikotarpiu maginę fantastiką kūrė R. Dahlis, M. Mahy, T. Pratchettas, Neilas Gaimanas (g. 1960) ir kiti. Nuo 1997 prasidėjo dar vienas maginės fantastikos literatūros populiarumo pakilimas. Šiais metais J. K. Rowling išleido pirmą knygą apie Harį Poterį – našlaitį berniuką, kuris vieną dieną pakviečiamas mokytis Hogwartso burtų mokykloje. Šios knygų serijos sėkmė ne tik paskatino ekranizuoti maginės fantastikos kūrinius, bet ir atgaivino susidomėjimą senaisiais, ankstyvaisiais šio žanro kūriniais. Maginės fantastikos žanras paplito kine, kompiuteriniuose ir stalo žaidimuose.
J. K. Rowling knygų serija apie Harį Poterį
Maginė fantastika 21 amžiuje
21 a. maginės fantastikos literatūroje vis labiau nyksta vaikams ir suaugusiesiems skirtų kūrinių ribos. Vyrauja knygų serijos, pasakojimuose atsiranda tokios fantastinės būtybės kaip drakonai (Christopherio Paolini, g. 1983, ciklas Paveldėjimas 2003, Rebeccos Yarros, g. 1981, knygų serija Ketvirtasis sparnas 2023), vampyrai (Stephanie Meyer, g. 1973, tetralogija Saulėlydis 2005–08), angelai, demonai, fėjos (Sarahʼos Janetos Maas, g. 1986, knygos). Kiti žymiausi šio laikotarpio maginės fantastikos kūrėjai: Georgeʼas Raymondas Richardas Martinas (g. 1948), Andrzejus Sapkowskis (g. 1948), Liu Cixinas (g. 1963), Suzanne Collins (g. 1962), Patrickas Rothfussas (g. 1973), Leigh Bardugo (g. 1975) ir kiti.
Maginė fantastika Lietuvoje
Maginės fantastikos literatūra Lietuvoje neturi gilių tradicijų. Jai būdingų elementų (mitologiškumas, fantastinės būtybės, dviejų pasaulių ribos) yra S. T. Kondroto romane Žalčio žvilgsnis (1981), apsakymų rinkinyje Kentauro Herbo giminė (1989). J. Skablauskaitės knygose Žolių kartumas (1990), Liūnsargių moteris (1993), Mėnesienos skalikas (1997) veikia mistifikuotos būtybės, nyksta realybės ir fantazijos ribos, stiprus sapno motyvas. Kiti maginės fantastikos kūriniai suaugusiesiems: Aistės Vilkaitės Besielė (2017), Rimantės Landsbergienės Nesuterštas miestas (2018), Indrės Jonušytės Fabulae spectacula: Pasakos suaugusiesiems (2020). Maginės fantastikos bruožų esama kūriniuose vaikams ir paaugliams: V. Žilinskaitės apysakoje pasakoje Kelionė į Tandadriką (1984), G. Beresnevičiaus kūryboje (Kaukų šeimynėlė 2009), G. Morkūno apysakoje Velniškai karštos atostogos (2009), J. Žilinsko kauko Gugio trilogijoje (Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas 2006, Kaukas Gugis ir kerų karas 2017, Kaukas Gugis ir sielų akmuo 2023). N. Vaitkutės maginės fantastikos trilogijose vaikams ir paaugliams (Klampynių kronikos 2018–21), Tamsa, kuri prabudo (2014–16), Vaivorykščių arkos (2013–15) panaudojami lietuvių tautosakos elementai, mitinės būtybės perkeliamos į šių dienų pasaulį. Kiti reikšmingesni maginės fantastikos kūriniai vaikams ir paaugliams: K. Zylės romanas Sukeistas (2019), Indrės Šalčiūtės apysaka Lelijos nuodija miestą (2022).
L: A. Strelcova „Fantasy“ žanras: samprata ir raida / Rubinaitis 2010 nr. 3 (55); The Cambridge Companion to Fantasy Literature / ed. Edward James, Farah Mendelson, Cambridge University Press 2012.
-maginė literatūra; -fentazi; -fantazy
3284