mãgiškasis realzmas, estetinė kryptis, moderniojo meno ir literatūros stilius. Terminą 1925 pirmą kartą pavartojo vokiečių meno kritikas F. Rohas, apibūdindamas postekspresionistinę tapybą. Jo koncepcija 1927–28 išplėtota italų rašytojo M. Bontempellio įkurtame žurnale 900, apie jį susibūrė modernistinio meno grupuotė Novecento. Iš pradžių žurnalas spausdintas prancūzų kalba, jame kūrybą skelbė įvairių tautų rašytojai (G. Kaiseris, J. Joyce’as, V. Woolf, I. Erenburgas). 3 dešimtmečio pabaigoje ispanų filosofas ir meno teoretikas J. Ortega y Gassetas F. Roho veikalus apie magiškąjį realizmą išvertė į ispanų kalbą. 5 dešimtmetyje magiškasis realizmas išpopuliarėjo vokiečių literatūroje (H. Kasacko ir kitų romanai) kaip rašytojų priešinimosi būdas ideologinei ir politinei kritikai bei žiniasklaidai. 5–6 dešimtmetyje susiformavo belgiškasis magiškojo realizmo variantas (J. Daisne’o, 1912–78, H. L. Lampo kūryba). 6 dešimtmetyje veikiamas vokiečių ir prancūzų siurrealistų paplito Jungtinių Amerikos Valstijų dailėje, dar vadinamas hiperrealizmu. Po II pasaulinio karo su emigrantais iš Europos magiškasis realizmas labiausiai paplito Lotynų Amerikos literatūroje.
hiperrealizmas
L: D. Kirchner Doppelbögige Wirklichkeit: Magischer Realismus und nicht-faschistische Literatur Tübingen 1993; M.-E. Angulo Magic Realism: Social Context and Discourse New York 1995; Magical Realism: Theory, History, Community Durham 1995; A. Gunin Magičeskij realizm v kontekste literatury i iskusstva XX veka Moskva 1998; J. Mellen Magic Realism Detroit 2000.