magstras (lot. magister – viršininkas, mokytojas), senovės pareigybė, titulas.
Romos respublikoje buvo du magistrai: tautos (diktatorius) ir raitelių (diktatoriaus padėjėjas). Vėlyvojoje Romos ir ankstyvojoje Bizantijos imperijose buvo viešųjų reikalų magistras, t. y. aukščiausias valstybės pareigūnas, tvarkantis imperatoriaus kanceliariją, jo asmeninę gvardiją, valstybės valdymą, vėliau – vidaus saugumą bei ginklų gamybą, ir kariuomenės magistras – šių buvo keli: raitelių magistras, pėstininkų magistras, prefektūrų magistrai.
Viduriniais amžiais magistrus turėjo katalikų riterių ordinai.