magstras (lot. magister – viršininkas, mokytojas), Vokiečių karinių ordinų aukštas arba aukščiausias pareigūnas. Kalavijuočių ordino (1202–36), Livonijos ordino (1237–1562) magistras buvo vykdomosios valdžios aukščiausiasis pareigūnas. Vokiečių ordinas (1198–1525) jų turėjo daugiau. Jam vadovavo didysis magistras (vok. Hochmeister; iš viso jų buvo 37), didžiajam magistrui buvo pavaldūs Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos krašto magistrai (vok. Landmeister); pastarasis dar titulavosi Vokiečių ordino Livonijos ordino magistru. Vokietijoje buvo keliolika Vokiečių ordino balijų (valdų), joms visoms vadovavo Vokietijos magistras (vok. Deutschmeister). Vokiečių ordinas 1230–1309 turėjo Prūsijos krašto magistrų (jų buvo 20), 1309–1525 – didįjį magistrą Prūsijoje (vok. Hochmeister des Preussen; jų buvo 23). Pirmasis Prūsijos krašto magistras buvo Hermannas von Balkas (1230–37), paskutinis – Heinrichas von Plötzke, pirmasis didysis magistras Prūsijoje buvo Siegfriedas von Feuchtvangenas (1309–11), paskutinis – Albrechtas Brandenburgietis (1511–25).
Vokiečių ordino didžiųjų magistrų (iš kairės – Hermannas von Salza, Siegfriedas von Feuchtwangenas, Winrichas von Kniprode, Albrechtas Brandenburgietis) skulptūros Malborko pilies kieme
Prūsijos krašto magistras iš pradžių rezidavo Kulme, 1251–1309 – Elbinge, didysis magistras 1309–1457 – Marienburge, nuo 1457 – Karaliaučiuje. Kalavijuočių ordino magistras 1202–36 rezidavo Rygos pilyje, Vokiečių ordinui pavaldaus Livonijos ordino magistras 1237–1562 rezidavo Cėsyse. Didysis magistras Vokiečių ordino generalinės kapitulos (kolektyvinė vadovaujanti institucija – aukščiausiųjų pareigūnų kolegija), krašto magistrai krašto riterių kapitulų buvo renkami iki gyvos galvos. Išimtiniais atvejais kapitula magistrą galėjo iš pareigų atleisti (pvz., 1253 buvo atleistas Livonijos ordino magistras Andreas von Stirlandas, 1414 – Vokiečių ordino didysis magistras Heinrichas von Plauenas). Mirusį didįjį magistrą pavaduodavo didysis komtūras.
Didysis magistras Hermannas von Salza 1226 Vokiečių ordinui gavo Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus Frydricho II Aukso bulę, suteikiančią jam teisę valdyti Kulmo žemę Vyslos žemupio dešiniajame krante ir užkariauti Prūsą (1230 buvo įvesta Prūsijos krašto magistro pareigybė). Hermannas von Salza išsirūpino, kad didysis magistras gautų Šventosios Romos imperijos kunigaikščio (vok. Reichsfürst) titulą.
Paskutiniam didžiajam magistrui Albrechtui Brandenburgiečiui 1525 Vokiečių ordiną pertvarkius į pasaulietinę Prūsijos valstybę, 1530 magistro titulas atiteko Mergentheime (dabar Bad Mergentheimas) reziduojančiam Vokietijos magistrui. 1805 titulą paveldėjo Austrijos Habsburgai. Dabar pasaulietinio, labdarą teikiančio, mažai riterių turinčio Vokiečių ordino didžiojo magistro rezidencija yra Vienoje.
415