magistrãtas (lot. magistratus < magister – viršininkas, vadovas, mokytojas, valdininkas), valstybinės valdžios, dažniausia aukšto rango, pareigūnas.
Senovės Romoje buvo dviejų rūšių magistratai: paprastieji (tribūnas, kvestorius, edilas, pretorius, konsulas, cenzorius), renkami kasmet (išskyrus cenzorių), ir nepaprastieji (diktatorius, raitelių magistras, decemviras, konsulo tribūnas, triumviras), skiriami valstybei kritiniu laikotarpiu ir turintys išimtinę valdžią.
Anglijoje magistratas buvo teisėjas, miesto savivaldybės narys, Prancūzijoje – pareigūnas, atliekantis teisingumo ir prokurorinės priežiūros funkcijas, Šveicarijoje – federacijos ar kantono aukščiausios valdžios institucijos narys.