Mãglemosės kultūrà, mezolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi dešimtame–septintame tūkstantmetyje prieš Kristų Šiaurės ir Vakarų Europoje, t. p. dabartinėse Lenkijoje ir Lietuvoje. Pavadinta pagal G. Sarau 1900 Zelandijos saloje (Danija) tirtą durpyną Maglemose. Iš pradžių šiai kultūrai didelę įtaką darė paleolitinė Ahrensburgo kultūra. Pagal mikrolitiniu būdu (mikrolitai) pagamintus dirbinius Maglemosės kultūra skirstoma į 5 laikotarpius: pirmasis – preborealio, kiti keturi – borealio. Preborealio laikotarpiui priskiriami lanceto formos mikrolitai, kurių nusklembtoji pusė retušuota, vėlesniems laikotarpiams – netaisyklingi trikampio ir lygiašonio trikampio formos mikrolitai ir titnaginiai kirviai, rėžtukai, gremžtukai. Naudoti specialūs skaldytiniai siauroms ir ilgoms skeltėms atskelti. Ypač gausiai naudoti kaulo ir rago dirbiniai: žeberklai, kapliai su koto skyle, durklai, meškerių kabliukai, ietigaliai su įstatomais titnago ašmenėliais ir kiti. Dirbiniai puošti geometriniu ornamentu, tikroviškai vaizduojamomis žmonių ir gyvūnų figūromis.
Maglemosės kultūros radiniai
Maglemosės kultūros žmonės buvo žvėrių medžiotojai, žvejai, maisto rinkėjai. Gyveno sezoninėse gyvenvietėse, pastatai siekė 4 × 6 m ploto. Mirusiuosius laidojo gulsčius, suvyniotus į beržo tošį.
Maglemosės kultūra Lietuvoje
Lietuvos dabartinėje teritorijoje yra šie Maglemosės kultūros paminklai: Maksimonių 4 (Maksimonių stovyklavietės ir gyvenvietė), Girežerio 3, Kabelių 23 gyvenvietės (Varėnos rajono savivaldybė), Janapolės, Vilkaviškio (Telšių rajono savivaldybė) gyvenvietės.
3044