magminės uolienos

mãgminės uolenos, erùpcinės uolenos (lot. eruptio – išsiveržimas), uolienos, susidariusios iš magmos jai kristalizuojantis gelmėse arba stingstant paviršiuje. Pagal susidarymo sąlygas skiriamos intruzinės uolienos ir vulkaninės uolienos. Intruzinės magminės uolienos susidaro magmai stingstant gelmėse, vulkaninės – jai išsiliejant Žemės paviršiuje lavos pavidalu (efuzinės magminės uolienos) arba ištaškant lavą, per sprogimą iš magmos išsiskiriant dujoms (piroklastinės magminės uolienos). Magminės uolienos skirstomos pagal mineralinę ir cheminę sudėtį, sandarą (struktūrą). Magminių uolienų svarbiausios grupės: ultramafitai (peridotitai, piroksenitai), kurių sudėtyje yra daugiau kaip 90 % mafinių mineralų – olivino, piroksenų, amfibolų; gabroidai, anortozitai, dioritoidai, granitoidai, sienitoidai, foidolitai, kurie turi įvairų kiekį felzinių mineralų – plagioklazo, mikroklino, kvarco arba feldšpatoidų; kimberlitai, lamproitai ir lamprofyrai – ultrabazinės šarminės sudėties magminės uolienos, kuriose nėra feldšpatų ar feldšpatidų ir kurios sudaro nedidelius intruzinius kūnus – gyslas, daikas, sprogimo vamzdelius; melilitinės, kalsilitinės, leucitinės uolienos – jų sudėtyje yra daugiau kaip 10 % melilito, kalsilito arba leucito; čarnokitoidai – juose yra ortopirokseno arba olivino kartu su kvarcu arba kalio feldšpatu; nesilikatinės magminės uolienos – karbonatitas, kvarcolitas, apatitolitas, magnetititas, chromititas, foskoritas, nelsonitas, sulfiditai ir kitos.; piroklastinės uolienos. Žemėje nustatyta apie 300 magminių uolienų rūšių. Magminių uolienų įvairovė susidaro dėl skirtingos besilydančių uolienų sudėties, skirtingo jų lydimosi laipsnio, magmos skaidymosi (diferenciacijos) procesų. Lietuvoje magminės uolienos yra kristaliniame pamate, kur nustatyti granitoidų, gabroidų, dioritoidų, čarnokitoidų kūnai, ir paviršiuje riedulių, atvilktų iš Baltijos (Fenoskandijos) skydo, pavidalu.

2916