magnètinė audrà, stiprus neperiodinis Žemės magnetinio lauko pokytis. Per magnetinę audrą visoje Žemėje labai kinta Žemės magnetizmo elementų reikšmės. Trukmė – nuo kelių valandų iki kelių parų, pokyčių dažnis ir amplitudė didesni nei magnetinio lauko kitimas per parą. Magnetinė audra kyla suaktyvėjus Saulės plazmos srautui Žemės link (magnetinės audros intensyvumas priklauso nuo Saulės aktyvumo). Pasiekęs Žemę, Saulės plazmos srautas suspaudžia magnetosferą (prasideda magnetinė audra), į ją prasiskverbia dalis didelės energijos dalelių, pasiekia aukštuosius atmosferos sluoksnius, sukuria sūkurines elektros sroves, kurios sukelia magnetinio lauko trikdžius. Magnetinė audra kartojasi maždaug kas 27 dienos (sinodinis periodas), pusės metų (spalį ir balandį) ir maksimalaus Saulės aktyvumo 11 metų laikotarpiais. Per magnetinę audrą magnetinio lauko amplitudė kinta nuo 50 iki 200 nT, per itin stiprias magnetines audras siekia tūkstančius nT. Skiriamos 4 fazės: staigi pradžia, pradinė, pagrindinė ir atsistatymo. Magnetizmo elementų pokyčių dydis ir pobūdis priklauso nuo magnetinės audros fazės ir nuo magnetinio lauko jėgos linijų jungimosi su magnetosfera. Pagal tai skiriamos 3 zonos: žemųjų platumų, kurioje Žemė su magnetosfera jungiasi uždaromis jėgos linijomis (abu galai remiasi į paviršių); vidutinių platumų (aurorinę; platumų intervalas nuo 68° iki 75°), kurioje dieną jėgos linijos siekia magnetinę pauzę, naktį – magnetosferos plazmos sluoksnį; aukštųjų platumų (poliarinių kepurių), kuriose jėgos linijos gali jungtis su tarpplanetiniu magnetiniu lauku. Didžiausi magnetinio lauko pokyčiai per magnetines audras stebimi aukštosiose platumose (magnetinio lauko stipris kinta nuo 0,1 iki 1,0 A/m).
Per magnetines audras kinta jonosferos sluoksnių parametrai (aukštis, elektronų koncentracija ir kita), kurie trikdo trumpųjų bangų radijo ryšį, intensyvina šiaurės pašvaistes. Didelės energijos dalelių srautas įkaitina viršutinę atmosferos dalį, šiluma, pasiekusi troposferą, joje sukelia oro cirkuliaciją, susidaro ciklonai.
Magnetinių audrų parametrai tiksliausiai matuojami ir analizuojami magnetinėse observatorijose pagal magnetografų ir variometrų parodymus. Pasaulyje yra daugiau kaip 200 magnetinių obsevatorijų (70 šalių; arčiausiai Lietuvos – Minsko magnetinė observatorija).
766