magnètinė inklinãcija (lot. inclinatio – palenkimas), magnètinis pólinkis, kampas tarp magnetinio lauko jėgų linijos liestinės ir horizontalios plokštumos; vienas Žemės magnetizmo elementų. Magnetinė pusiaujyje magnetinė inklinacija lygi 0°, Žemės magnetiniuose poliuose – ±90°. Šiaurės pusrutulyje – teigiama, pietų pusrutulyje – neigiama. Matuojama magnetiniu inklinometru. Žemėlapiuose linijos, jungiančios vienodos magnetinės inklinacijos taškus, vadinamos izoklinomis. Naudojama magnetinei platumai nustatyti.
766