magnetinė juta

magnètinė jutà, magnètinis jaũtris, κ, dydis, nusakantis medžiagos gebėjimą įmagnetėti. Priklauso nuo kintamojo magnetinio lauko dažnio. Anizotropinių medžiagų magnetinė juta – tenzorinis dydis. Skiriama tūrinė, savitoji ir molinė magnetinė juta. Tūrinė magnetinė juta (statiniame magnetiniame lauke) yra bematis dydis, lygus medžiagos vienetinio tūrio įmagnetėjimo M ir magnetinio lauko stiprio H santykiui: κ = M/H. Medžiagos vienetinės masės magnetinė juta vadinama savitąja: κ_s = κ/ρ; čia ρ – medžiagos tankis. Vieno molio magnetinė juta vadinama moline: κ_mol = κ_sM_mol; čia M_mol – medžiagos molio masė. Diamagnetikų ir paramagnetikų tūrinė magnetinė juta yra maža (apie 10^–6–10^–4), beveik nepriklauso nuo H (labiau priklauso tik stipriuose magnetiniuose laukuose ir žemoje temperatūroje). Feromagnetikų magnetinė juta ypač didelė (nuo kelių dešimčių iki daugelio tūkstančių vienetų), labai priklauso nuo H, todėl feromagnetikai apibūdinami diferencialine magnetine juta: κ_d = dM/dH. Feromagnetikų magnetinė juta, kai temperatūra viršija Curie temperatūrą (tašką), sumažėja iki paramagnetikų magnetinės jutos. Kreivės formą lemia sudėtingas daugumos feromagnetikų įmagnetėjimo mechanizmas. Diamagnetikų ir kai kurių paramagnetikų magnetinė juta nuo temperatūros nepriklauso, paramagnetikų – kinta pagal Curie dėsnį arba Curie ir Weisso dėsnį. Feromagnetikų magnetinė juta keliant temperatūrą būna didžiausia arti Curie temperatūros. Antiferomagnetikų magnetinė juta keliant temperatūrą didėja iki Néelio temperatūros, po to mažėja pagal Curie ir Weisso dėsnį. Magnetinės jutos vienetai: savitosios magnetinės jutos – m³/kg, molinės – m³/mol.