magnètinė žvalgýba, Žemės plutos tyrimo geofizinis metodas. Grindžiama magnetinių anomalijų magnetinio lauko, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo feromagnetinių mineralų kiekio uolienose, parametrų matavimu. Pirmiausia matuojamas magnetinio srauto tankio vektorius arba jo prieaugis (daroma magnetinė nuotrauka). Matuojama žemės paviršiuje (iš automobilio arba tiesiogiai), požemyje (kasiniuose, gręžiniuose), iš orlaivio, laivo. Naudojami magnetometrai, aeromagnetometrai, magnetiniai gradientometrai. Gauti magnetinių anomalijų duomenys tikslinami atsižvelgiant į magnetinio lauko pokyčius (magnetines variacijas). Tada sudaromi magnetiniai profiliai ir žemėlapiai. Gautos magnetinių anomalijų vertės geologiškai interpretuojamos. Įvairių objektų sukeliamos magnetinės anomalijos atskiriamos taikant įvairius duomenų atrankos metodus.
naujai nustatyto (2007) Šiaurės magnetinio poliaus vieta
Magnetines anomalijas sukeliančių geologinių objektų forma, dydis, įmagnetėjimas, slūgsojimo gylis dažniausiai nustatomas analitiniais metodais. Duomenys būna tikslesni, kai kartu su magnetine žvalgyba taikomi kiti geofiziniai metodai (seisminiai, gravimetriniai, elektriniai; geofizinė žvalgyba) arba kitokia papildoma geologinė informacija. Sudaromas tiriamos vietovės magnetinių anomalijų modelis, iš kurio sprendžiama, kaip turėtų būti plėtojami geofiziniai ir geologiniai tyrimai atsižvelgiant į magnetinės žvalgybos paskirtį.
Magnetinė žvalgyba naudojama Žemės plutos geologinei sandarai tirti, geologiniam kartografavimui, daugelio geležies ir kitų rūdų, nerūdinių naudingųjų iškasenų, turinčių magnetinių mineralų, naftos ir dujų paieškoms, rūdų telkinio padėčiai tikslinti, ekologiniams, archeologiniams tyrimams (giliai slūgsantiems dariniams aptikti).
Magnetinė žvalgyba magnetinių rūdų paieškoms pradėta taikyti 18 amžiuje Švedijoje. Žemės magnetinio lauko parametrų pasaulio žemėlapiai sudarinėjami nuo 19 amžiaus pabaigos (pirmiausia Didžiojoje Britanijoje).
Lietuvoje
Lietuvoje 1936–38 K. Sleževičius (su I. Salduku) padarė magnetinę nuotrauką, kurią aprašė veikale Lietuvos magnetinė nuotrauka, padaryta 1936–38 metais. Jis sudarė Lietuvos magnetizmo žemėlapių (1936), juose pažymėjo Tumasonių–Subatės magnetinę anomaliją. Apie 20 a. vidurį S. Blinstrubas sukūrė originalią metodiką magnetinėms anomalijoms interpretuoti. Jam vadovaujant (1950–60) buvo atlikta tiksli magnetinė ir gravimetrinė kai kurių Lietuvos rajonų žvalgyba, atrasta ir ištyrta eilė magnetinių ir gravimetrinių anomalijų.
710