magnètinės variãcijos, nuolatinis Žemės magnetinio lauko kitimas laike tame pačiame Žemės paviršiaus taške. Skiriamos periodinės ir neperiodinės magnetinės variacijos. Periodinės (nuolat pasikartojančios) yra paros ir metų magnetinės variacijos. Jų atsiranda dėl Žemės paviršiaus apšvitos (Saulės, vėjo ir Žemės magnetosferos sąveikos) skirtumų per parą (dėl Žemės sukimosi aplink savo ašį) ir per metus (dėl Žemės sukimosi aplink Saulę). Neperiodinės, amžiaus (sekuliarinės), magnetinės variacijos trunka šimtmečius arba daugiau. Jas sukelia Žemės išoriniame branduolyje vykstantys elektromagnetiniai procesai, dėl kurių kinta Žemės magnetinių polių vieta, vyksta Žemės magnetinio lauko inversijos. Didžiausios trumpalaikės neperiodinės magnetinės variacijos vyksta per magnetines audras (per kelias valandas magnetinio lauko stiprio amplitudė gali pakisti iki 500 nT).
Magnetinės variacijos nuolat stebimos magnetinėse observatorijose pagal magnetografų (juos sudaro magnetinės deklinacijos, vertikalios ir horizantalios dedamųjų variometrai) užrašus (magnetogramas). Gautų duomenų analizė padeda suprasti Žemės magnetizmo kilmę, giluminę sandarą, Žemės ir kosminės erdvės fizikinius ryšius. Atliekant magnetinę nuotrauką ir magnetinę žvalgybą magnetinės variacijos stebimos specialiais magnetometrais, o gauti duomenys naudojami magnetinės nuotraukos matavimo rezultatams perskaičiuoti vienam ir tam pačiam laikui. Per magnetines audras magnetinės nuotraukos lauko darbai (matavimai) nevykdomi.
766