magnètinis branduoli rezonánsas, MBR, kintamojo elektromagnetinio lauko energijos rezonansinė sugertis medžiagoje, esančioje nuolatiniame magnetiniame lauke; magnetinio rezonanso rūšis. Vyksta dėl medžiagos atomų branduolių paramagnetizmo. Pagal kvantinį modelį branduolio sukinio ir magnetinio momento būsenos nuolatiniame magnetiniame lauke kvantuojamos, susidaro 2I+1 (čia I – branduolio sukinys) energijos lygmenų sistema. Kintamasis magnetinis laukas gali sukelti kvantinius šuolius tarp šių lygmenų pagal atitinkamas atrankos taisykles. Vykstant šuoliui iš žemesnio lygmens į aukštesnį sugeriama elektromagnetinė energija. Įvairiems branduoliams šuolio dažnio reikšmės skirtingos, todėl juos galima identifikuoti pagal elektromagnetinės energijos rezonansinės sugerties spektrus. Branduolinis paramagnetizmas gana silpnas, todėl magnetinį branduolių rezonansą galima aptikti tik bandiniuose, kuriuose yra daug tiriamų branduolių. Magnetiniam branduolių rezonansui stebėti naudojami specialūs metodai ir jautrūs tyrimų prietaisai. Dažniausiai taikomas stacionarusis (sklandžiai keičiamas nuolatinio magnetinio lauko stipris) arba impulsinis (keičiamas kintamojo lauko dažnis, impulso forma, trukmė) metodas. Magnetinis branduolių rezonansas, kaip tyrimo metodas, plačiai naudojamas organinėje chemijoje cheminių junginių sudėčiai ir sandarai, kai kurių cheminių reakcijų dinamikai ir mechanizmui tirti. Pagal magnetinio branduolių rezonanso spektrus galima nustatyti paramagnetinį branduolį supančių atomų rūšį ir išsidėstymą, elektroninę sandarą, tarpmolekulinės sąveikos pobūdį. Magnetinis branduolių rezonansas plačiai taikomas puslaidininkiams tirti, t. p. medicinoje diagnostikos tikslams (magnetinio rezonanso aparatai), botanikoje augalų šaknims tirti, medžiagotyroje. Sukurta dujų, garų, skysčio srauto greičio matuoklių, giroskopų, veikiančių magnetinio branduolių rezonanso principu.
Magnetinį branduolių rezonansą 1946 atskirai vienas nuo kito atrado F. Blochas ir E. M. Purcellis.