magnetinio lauko šaltiniai; a – elektros srovė, tekanti tiesiu laidininku, b – vienodų apskritiminių srovių sistema (solenoidas), c – Žemė; ištisinės ir brūkšninės mėlynos linijos rodo magnetinio lauko jėgų linijas, rodyklinės raudonos linijos – elektros srovės tekėjimo kryptį
magnètinis laũkas, jėgų laukas, veikiantis judančius elektros krūvininkus, t. p. įmagnetėjusius judančius ir nejudančius kūnus, magnetinių momentą turinčias mikrodaleles; viena elektromagnetinio lauko formų. Magnetinis laukas terpėje apibūdinamas magnetinio srauto tankio vektoriumi B. Laidumo srovių kuriamas magnetinis laukas nepriklauso nuo medžiagos magnetinių savybių ir apibūdinamas magnetinio lauko stiprio vektoriumi H. Grafiškai vaizduojamas magnetinio srauto tankio linijomis (jėgų linijomis). Nejudantys, bet turintys magnetinį momentą kūnai (nuolatinis magnetas), t. p. nuolatinė elektros srovė kuria nuolatinį magnetinį lauką, kintamoji elektros srovė ir kintamasis elektros laukas – kintamąjį magnetinį lauką. Pastovios krypties ir stiprio nuolatinis magnetinis laukas vadinamas magnetostatiniu lauku. Laiko atžvilgiu kintantis magnetinis laukas, kertantis uždarą laidųjį kontūrą, jame sukelia elektros srovę, kurios sukurtas magnetinis laukas priešinasi pirminio magnetinio lauko kitimui (elektromagnetinė indukcija). Magnetinio lauko energijos tūrinis tankis wm bendruoju atveju wm = 1/2∫HdB.
Magnetinio lauko charakteristikos matuojamos magnetometrais. Magnetinis laukas turi poveikio terpės optinėms savybėms ir elektromagnetinės spinduliuotės sąveikos su medžiaga procesams, medžiagų superlaidumui. Magnetinis laukas sukelia galvanomagnetinius ir termomagnetinius reiškinius, keičia feromagnetikų formą ir tamprumą (magnetostrikcija). Silpnasis ir vidutinis magnetinis laukas (B ≤ 4T) sukuriamas nuolatiniais magnetais, elektromagnetais, solenoidais, superlaidžiaisiais magnetais. Naudojamas elektrotechnikoje, radiotechnikoje, elektronikoje, matavimo technikoje, elektringųjų dalelių greitintuvuose, jonizuojančiosios spinduliuotės detektoriuose, masių spektrometruose. Stiprusis magnetinis laukas (B = 4–100 T) sužadinamas superlaidžiaisiais (iki 20 T), vandeniu aušinamais (iki 25 T) ir impulsiniais (iki 100 T ir daugiau) solenoidais. Labai stiprus magnetinis laukas (B > 100 T) sukuriamas kryptinio sprogimo būdu vario vamzdyje, kuriame sukurtas pradinis impulsinis magnetinis laukas. Naudojamas kietojo kūno elektronų energijos spektrams tirti, magnetohidrodinaminiuose ir termobranduolinės sintezės įrenginiuose, žemai temperatūrai gauti (magnetinis aušinimas), elektroninių mikroskopų elektronų pluoštams sudaryti, labai stiprus magnetinis laukas – medžiagų savybėms labai stipriuose magnetiniuose laukuose, kai slėgis didelis, tirti.