magnetinis momentas

magnètinis momeñtas, vektorinis dydis, nusakantis uždaros elektros srovės, elementariųjų dalelių, atomų, molekulių, makroskopinių kūnų magnetines savybes. Pagal klasikinę elektrodinamiką, magnetinį lauką kuria judantys elektros krūviai, o magnetinį momentą – sistemoje tekančios elektros srovės. Paprasčiausiu atveju uždaro plokščiojo kontūro, kuriuo teka srovė I, magnetinis momentas µ = IS, jo skaitinė reikšmė lygi kontūru tekančios elektros srovės stiprio I ir kontūro ribojamo ploto S sandaugai. Vektorius µ statmenas kontūro plokštumai; jo kryptis nusakoma šia taisykle: žiūrint iš vektoriaus µ viršūnės, elektros srovė kontūru teka prieš laikrodžio rodyklės judėjimą, S – kontūro ploto vektorius, kurio kryptį nusako ta pati taisyklė. Uždaros srovės sistemos magnetinis momentas lygus atskirų uždarų kontūrų magnetinių momentų vektorinei sumai, pvz., solenoido magnetinis momentas lygus visų jo vijų magnetinių momentų vektorinei sumai: µ = nIS; čia n – solenoido vijų skaičius. Elementariosios dalelės, pvz., elektrono, sukininį magnetinį momentą nulemia jo savasis judesio kiekio momentas – sukinys. Magnetinis momentas, sukeltas elektrono judėjimo orbita, vadinamas orbitiniu magnetiniu momentu. Atomo magnetinis momentas lygus elektronų sukininių ir orbitinių magnetinių momentų ir atomo branduolio magnetinio momento, o molekulės – dar ir molekulės sukimosi sukelto rotacinio magnetinio momento vektorinei sumai. Makroskopinio kūno magnetinis momentas lygus tą kūną sudarančių mikroskopinių dalelių (atomų, molekulių) magnetinių momentų vektorinei sumai. Magnetinio momento SI vienetas amperas kvadratinis metras (A ∙ m²); atomo ir branduolio fizikoje magnetinio momento vienetas magnetonas.