magnetinis senėjimas

magnètinis senjimas, feromagnetikų ir ferimagnetinių medžiagų magnetinių savybių lėtas kitimas. Kinta savaime arba nuo išorinio poveikio, pvz., nuolatinio ar kintamojo magnetinio lauko, temperatūros svyravimų, mechaninių smūgių, jonizuojančiosios spinduliuotės ar kitų veiksnių. Magnetinis senėjimas būdingas medžiagoms su metastabiliąja magnetine atomine arba magnetine domenine sandara, pvz., nuolatinis magnetas gali iš dalies išsimagnetinti dėl jo magnetinės domeninės sandaros pokyčio. Pakitusias magnetines savybes kartais galima atkurti (pvz., magnetiniu lauku). Magnetinis senėjimas dėl medžiagos kristalinės sandaros, fazių dispersiškumo kitimo, įvairių fazinių virsmų yra negrįžtamasis. Siekiant stabilizuoti magnetines savybes medžiaga sendinama dirbtinai tuo poveikiu, kuriam ji turi būti atspari naudojant (nuolatinis magnetas iš dalies išmagnetinamas kintamuoju lauku, cikliniu temperatūros poveikiu, vibracija).