magnetochèmija (gr. magnētis < Magnētis lithos – akmuo iš Magnezijos + chemija), chemijos šaka, tirianti medžiagų magnetinių ir cheminių savybių tarpusavio ryšį, t. p. magnetinio lauko poveikį cheminių reakcijų kinetikai. Grindžiama magnetizmo teorija. Tiriant medžiagų (diamagnetikų, paramagnetikų, ferimagnetikų, feromagnetikų, antiferomagnetikų) magnetines savybes ir jų pokyčius galima nustatyti daugelį medžiagos sandaros ir cheminio ryšio ypatybių. Magnetocheminiais tyrimais dažniausiai nustatoma medžiagų magnetinė juta, adityvumo principas taikomas diamagnetinėms organinėms ir neorganinėms medžiagoms (kiekvienos iš šių medžiagų vidutinė molinė magnetinė juta lygi jos molekulės atomų magnetinės jutos verčių sumai ir priklauso nuo tarpatominių ryšių pobūdžio). Apie medžiagos sandarą ir cheminių ryšių pobūdį molekulėse sprendžiama pagal magnetinę anizotropiją, tyrimai grindžiami kristalinio lauko teorija ir ligandų lauko teorija (medžiagos paramagnetizmas priklauso nuo nesuporuotų elektronų skaičiaus jos molekulėje, kristalinio ar ligandų lauko stiprio ir simetrijos). Magnetochemijos metodais naudojamasi tiriant laisvųjų radikalų susidarymą, nesočiųjų organinių junginių virtimą sočiaisiais ir atvirkščiai, sudėtingų, t. p. ir biologiškai svarbių junginių, pvz., hemoproteinų, elektroninę sandarą. Iš magnetinio momento dydžio ir jo temperatūrinės priklausomybės sprendžiama apie kompleksinių junginių susidarymą, jų vidines ir tarpjonines sąveikas, koordinacijos sferos erdvinę struktūrą ir simetriją, centrinio atomo elektronų konfigūraciją, ligandų lauko stiprį. Feromagnetinių ir antiferomagnetinių medžiagų (oksidų, sulfidų ir kitų) tyrimais nustatomas cheminių ryšių pobūdis šio tipo medžiagų molekulėse. Daug tokių medžiagų yra katalizatoriai, todėl magnetocheminiais metodais tiriama heterogeninė katalizė: ant katalizatoriaus feromagnetinės arba antiferomagnetinės medžiagos (oksidų, sulfidų) paviršiaus vykstant atomų ir molekulių chemosorbcijai kinta jo magnetinis momentas. Magnetocheminiai metodai t. p. taikomi tiriant asociaciją ir solvataciją skystosiose terpėse, atomų tarpusavio sąveiką molekulėse, nustatant organinių junginių aromatiškumo laipsnį, tiriant magnetinius reiškinius įvairiose sudėtingose molekulinėse sistemose, sintetinant ir tiriant naujas feromagnetines, antiferomagnetines ir ferimagnetines medžiagas, metalų klasterių darinius.
2509