magnetometras
magnetomètras (gr. magnētis < Magnētis lithos – akmuo iš Magnezijos + pranc. mètre < gr. metron – matas), magnetinio lauko ir magnetinių medžiagų parametrų matuoklis. Matuojamas magnetinio lauko stipris, kryptis ir gradientas, magnetinis srautas ir jo tankis, magnetinė skvarba, magnetinė juta, magnetinis momentas ir kita arba santykinis magnetinio lauko stiprio kitimas. Magnetometro veikimas grindžiamas tam tikrais fizikiniais reiškiniais, pvz., paramagnetiniu elektronų rezonansu, magnetiniu branduolių rezonansu, galvanomagnetiniais reiškiniais, branduolių ar elektronų magnetinių momentų precesija, kvantiniais efektais superlaidininkuose. Magnetometras, automatiškai užrašantis matuojamus dydžius, vadinamas magnetografu. Magnetometrai naudojami mokslo ir technikos įvairiose srityse, pvz., feromagnetinių medžiagų įmagnetėjimui, uolienų magnetinėms savybėms nustatyti, magnetinėms anomalijoms aptikti, Žemės magnetiniam laukui tirti ir kitoms reikmėms.
1785 magnetometrą sukonstravo Ch. A. de Coulomb’as.