magnetostrikcija

įvairių feromagnetikų magnetostrikcijos priklausomybė nuo magnetinio lauko stiprio H

magnetostrkcija (gr. magnētis < Magnētis lithos – akmuo iš Magnezijos + lot. strictio – suslėgimas, įtempimas), magnetinamo kūno geometrinių matmenų kitimas. Būdinga feromagnetikams, ferimagnetikams ir antiferomagnetikams, diamagnetikams, paramagnetikams ir kitoms magnetinėms medžiagoms. Antiferomagnetikų, paramagnetikų ir diamagnetikų magnetostrikcija gana maža, feromagnetikų, ferimagnetikų – daug didesnė. Magnetostrikcijos prigimtį aiškina magnetizmo teorija įvairiais mikroskopiniais (magnetinių dipolių sąveika, sukinio ir orbitos sąveika, atomų, elektronų pakaitine sąveika ir kita) ir makroskopiniais (domenų sienelių slinkimas arba domenų sukimasis) mechanizmais. Kai magnetinant didėja kūno tūris, vyksta tūrinė magnetostrikcija (pvz., kubinės simetrijos feromagnetikų kristaluose). Ypatinga magnetostrikcijos rūšis yra medžiagos, kuria teka elektros srovė, sąsūkos deformacija (Wiedemanno reiškinys).

Paprasčiausia magnetostrikcijos atmaina yra ilginė magnetostrikcija. Ji nusakoma magnetostrikcinės medžiagos bandinio pailgėjimo (teigiamoji magnetostrikcija) ar sutrumpėjimo (neigiamoji magnetostrikcija) ∆l ir pradinio jo ilgio l santykiu λ = ∆l/l – magnetostrikcijos koeficientu. Jis proporcingas medžiagos įmagnetėjimo kvadratui ir priklauso nuo temperatūros. Keičiantis temperatūrai gali pakisti magnetostrikcijos koeficiento ženklas. Magnetostrikcija kristale priklauso nuo kristalografinės ir magnetinimo krypties, polikristalinėje medžiagoje magnetinio lauko kryptimi nustatyta magnetostrikcijos reikšmė skiriasi nuo statmena kryptimi išmatuotos. λ būna nuo 10^–5 iki 10^–2 (gigantiškoji magnetostrikcija, būdinga aukštatemperatūriams superlaidininkams). Magnetostrikcinės medžiagos gali magnetinę energiją versti kinetine, pvz., magnetinant feromagnetikus periodiniu magnetiniu lauku juose susidaro mechaniniai virpesiai, vadinami magnetostrikciniais virpesiais, ir priešingai – deformuojant magnetiką kinta jo įmagnetėjimas (magnetoelastinis, arba Villari, reiškinys). Iš magnetostrikcinių medžiagų gaminami magnetostrikciniai keitikliai, kurie naudojami kaip garso spinduoliai ir imtuvai, filtrai, rezonatoriai, dažnio stabilizatoriai ir kita.

Magnetostrikciją 1842 atrado J. P. Joule’is.

2719